Pastatas dar net nepastatytas, o jau žinoma, kaip, pasibaigus eksploatavimui, jis bus nugriautas, kam bus panaudotos statinio atliekos. Visą gyvavimo ciklą pastatas turi būti ekonomiškai efektyvus, ekologiškas ir taupiai naudojantis išteklius. Tokia yra tvarios statybos, įvertinančios visą gyvavimo ciklą ir aplinką, esmė.
Toks statinys negyvuoja pats sau. Todėl būtina įvertinti, kad pastate žmogui būtų patogu, gera dirbti ar gyventi, o pats pastatas turi darniai įsilieti į kultūrinę ir socialinę aplinką.
Be abejonės – tvari statyba yra didelis iššūkis ne tik verslui, susijusiam su statybomis, bet ir valstybinėms institucijoms, nes reikia statybos techninių reglamentų, norminių raštų, kurie reglamentuotų procesą.
Tvari statyba nėra pati pigiausia pastatyti, nes pastatas turi būti beveik nulinių energijos sąnaudų. Tokius statinius reikia tinkamai eksploatuoti. Ar Lietuvai, besivaduojančiai iš sunkmečio, tai nėra per didelė prabanga?
Ir bendrai – kam viso šito mums reikia?
Apie tvarią statybą diskutuos:
LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys, atstovas Europos architektų taryboje Kęstutis Pempė, UAB „Paroc“ rinkodaros direktorė Audronė Endriukaitytė, UAB „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba, UAB „Arginta“ direktorius Artūras Mrazauskas, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis ir SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.
Diskusijai vadovaus „Statybų žinių“ vyr. redaktorė Genė Drungilienė
Kviečiame į diskusiją apie tvarią statybą – ne tik pasiklausyti, bet ir išsakyti savo nuomonę.
