Į šį neįprastą klausimą pamėgino atsakyti pora jaunų JAV mokslininkų, kurie ištyrė 52 garsius Paskutinę vakarienę vaizduojančius paveikslus, nutapytus nuo 1000 iki 2000 metų.
Tyrėjai nustatė, kad Jėzaus ir jo mokinių porcijos per tūkstantmetį stulbinamai padidėjo.
Naudodami kompiuterinės grafikos technologijas, mokslininkai nuskenavo paveiksluose pavaizduotus pagrindinius patiekalus, duonos kepaliukus, lėkštes ir apskaičiavo vidutinį porcijų dydį. Mastelis buvo apskaičiuotas pagal menininkų pavaizduotų veikėjų galvų vidutinius matmenis.
Paaiškėjo, kad per tūkstantmetį Paskutinės vakarienės pagrindinio patiekalo porcijos pamažu padidėjo 69,2 proc., lėkščių dydis – 65,6 proc., o duonos kepalėliai – 23,1 procento.
Pasak mokslininkų, didėjančios porcijos atspindi žemės ūkio pažangą per pastaruosius dešimt šimtmečių.
„Per pastarąjį tūkstantmetį dramatiškai išaugo maisto gamyba, prieinamumas, saugumas, gausa ir įperkamumas“, – sakė rinkodaros ir taikomosios ekonomikos profesorius Brianas Wansinkas iš Cornellio universiteto Niujorke.
„Manome, kas menas atkartoja gyvenimą, todėl šie pokyčiai buvo atspindėti garsiausią vakarienę per visą istoriją vaizduojančiuose paveiksluose“, – pridūrė jis.
Studijos, kuri buvo paskelbta Didžiojoje Britanijoje leidžiamame medicinos žurnale „International Journal of Obesity“, antrasis autorius – B.Wansinko brolis Craigas, religijos studijų profesorius iš Virdžinijos Wesley koledžo Norfolke. Jis taip pat yra presbiterionų kunigas.
Pasak Naujojo Testamento, Paskutinė vakarienė vyko Paschos (Neraugintos duonos šventės) vakarą, likus dienai iki Jėzaus Kristaus išdavimo. Tačiau kokie valgiai buvo ant tos vakarienės stalo – nenurodoma.
Paveiksluose dažniausiai vaizduojami pagrindiniai patiekalai buvo žuvis (18 proc.), ėriena (14 proc.) ir kiauliena (7 proc. ), nors pastaroji yra žydams draudžiamas valgis. Kituose paveiksluose pagrindinis patiekalas nebuvo aiškiai pavaizduotas.
