Tyrimas: kas penktas lietuvis automobilį iškeistų į dviratį išvysčius jų takų sistemą

Tarp kitų priežasčių, skatinančių atsisakyti automobilio mieste, apie 12 proc. gyventojų paminėjo ilgesnį šiltąjį metų sezoną, kurio metu būtų galimybė ilgiau važinėti dviračiu ar vaikščioti pėsčiomis, 8 proc. – modernią tramvajų arba metro sistemą, 5 proc. – išvystytą dviračių nuomos tinklą.

„Vis daugiau gyventojų keliaudami mieste naudojasi automobiliais. Pavyzdžiui, Vilniuje vienam tūkstančiui gyventojų tenka apie 500-600 automobilių, o tai gerokai lenkia didesnių Europos miestų, kur vidurkis siekia apie 480 automobilių, rodiklius. Negana to, skaičiuojama, kad Europoje vienu automobiliu važiuoja vidutiniškai 1,2 keleivio. Lietuvos sostinė – ne išimtis. Jei bent pusė vairuojančių Vilniaus gyventojų iš automobilių persėstų į autobusus, troleibusus arba sėstų ant dviračių, aplinkai daroma žala žymiai sumažėtų“, – teigia „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vien tik Vilniaus mieste užregistruota beveik 300 tūkst. lengvųjų automobilių. Iš mobilių taršos šaltinių su autotransporto (sunkvežimiai ir lengvieji automobiliai) išmetamomis dujomis į sostinės aplinkos orą per metus patenka apie 108 tonas teršalų, iš kurių 77 proc. – aplinkai žalingas anglies monoksidas, prisidedantis prie šiltnamio efekto ir kenkiantis žmonių sveikatai. Tai sudaro apie 88 proc. į atmosferą išmetamų teršalų, o skaičiuojant vienam gyventojui, tektų apie 0,3 kg per metus.

Nori važinėti dviračiu, bet nėra kur

„Sweco Lietuva“ prezidentas, komentuodamas dviratininkų situaciją sostinėje, teigia, kad nors gyventojų, kurie naudojasi dviračiu kaip transporto priemone, Vilniuje nėra daug, jų skaičių, kaip parodė apklausa, iš tiesų galėtų padidinti pertvarkyti dviračių takai.

„Dviračių transportas yra tvarus ir ekonomiškas, jis ne tik tausoja aplinką, bet ir stiprina gyventojų sveikatą. Deja, tenka konstatuoti, kad dar retai susimąstome apie tai, kaip surasti alternatyvų aplinką teršiančioms transporto priemonėms. Žinoma, visų pirma tam turėtų būti sudarytos tinkamos sąlygos, tačiau Vilniuje šiuo metu mažokai dėmesio skiriama klausimui, kaip suformuoti patogų ir vientisą dviračių takų tinklą. Panašu, kad dėl lėšų stokos sostinėje dviračių takais dažniausiai tampa dažais užbrėžti šaligatviai, o pavieniai takai kol kas nėra efektyviai sujungti į patogią ir saugią takų sistemą“, – teigia jis.

Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad tiek aukštesnės degalų kainos, tiek išvystyti dviračių takai mieste atsisakyti automobilio priverstų jauniausius (iki 29 metų), aukščiausias pajamas vienam šeimos nariui (1001 Lt ir daugiau) gaunančius gyventojus.

Įdomu tai, kad atnaujintas visuomeninis transportas, patogesni maršrutai ir mažesnės kainos automobilio atsisakyti dažniausiai paskatintų 30-39 m. gyventojus, turinčius aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu mažesnės bilietų kainos aktualesnės jaunesniems – iki 29 m. gyventojams su aukštesniuoju arba viduriniu išsilavinimu.

Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1004 vyresni negu 18-os metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.