-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Vedų praktikas: pyktis ir beviltiškumas išduoda žinių trūkumą

Vedų išmintimi gyvenime besivadovaujantis Vaidas Arvasevičius sako, kad tokios emocijos kaip pyktis ir beviltiškumas išduoda žmogaus žinių trūkumą apie gyvenimo dėsnius. Pasak jo, viskas, kas atsitinka žmogui, jam ir priklauso, ir nieko nereikia dėl to kaltinti.
Moteris ir vyras
Vedų praktikas: pyktis ir beviltiškumas išduoda žinių trūkumą / 123rf nuotr.
Temos: 1 Pyktis

„Jei mes patiriame pyktį, beviltiškumą, tai reiškia, kad mums trūksta žinių apie tai, kaip gyvenime veikia likimo dėsniai. Šių emocijų kontrolė jau parodo, kad mes turime žinių, mes ne tiek panikuojame, kiek stengiamės suprasti, kokios pamokos neišmoktos ir kokias pamokas reikia išmokti.  Mes analizuojame patį įvykį, per daug nesijaudindami dėl to, kas kaltas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“ trečiadienį sakė V. Arvasevičius.

Kas yra likimo duota mums išgyventi šiame gyvenime, tas ir įvyks, – sakė V.Arvasevičius.

Pasak jo, jėgos, veikiančios mūsų likimo posūkius, daug stipresnės už žmonių protą ir intelektą. Žmogus pagal vedų išmintį tam tikrų jam skirtų gyvenimo įvykių negali pakeisti – jis gali keisti tik savo reakciją į tuos įvykius.

„Ką galima pataisyti savo gyvenime, tai gauti jėgų priimti tuos įvykius, kurie tau yra lemti, ir pakeisti požiūrį į juos. Kas yra likimo duota mums išgyventi šiame gyvenime, tas ir įvyks. Klausimas, kaip mes į tai reaguosime: ar tai priimsime kaip skriaudą, ar kaip pamoką, taip sustiprėdami?“ – kalbėjo V. Arvasevičius.

Pasak jo, tai, kaip mes dabar gyvename, yra mūsų ankstesnių norų pasekmė. „Visatoje norai pildosi. Jei mes gyvename sunkiai, kenčiame – tai mūsų norai, tik mes nesuprantame, kas galėjo tokių norų norėti.  Tai, ką mes darome dabar, nesusiję su mūsų dabartiniu gyvenimu ir mūsų pastangomis. Tai, kaip mes gyvename dabar, yra mūsų praeitų poelgių pasekmės. Tai, kaip mes reaguojame į savo nesėkmes, nelaimes, kuria mūsų ateitį“, – kalbėjo vedų praktikas.

V.Arvasevičiaus teigimu, žmogus žymiai pozityviau reaguoja į gyvenimo negandas, kai supranta, kad jos jam priklauso: „Nėra kaltų: nei valdžia kalta, nei šeima, nei tas vairuotojas, kuris grūmojo kumščiu spūstyje, nėra kaltas. Tai yra tavo paties kažkokių troškimų ir poelgių pasekmė.“

Nuolankumo savybė

V.Arvasevičiaus teigimu, kiekvienas žmogus turėtų išsiugdyti nuolankumo savybę: daryti viską, kas yra žmogaus valioje, stengtis, tačiau, jei rezultatas priešingas jo norams – nuolankiai tai priimti.

„Jeigu mes ko nors siekiame, bet kokioje veikloje, mes vizualizuojame, galvojame, kokia forma turėtų būti rezultatas. Ateiname į tą tašką – ir ten visai kitoks rezultatas. Nuolankumas reiškia, kad aš veikiu iš visų jėgų, taip, kaip galiu, pagal savo talentus, gebėjimus ir jėgas, tačiau pripažįstu, kad rezultatas nuo manęs nepriklauso. Tai yra tikrasis nuolankumas“, – kalbėjo vedų praktikas.

Pasak jo, nereikėtų jaudintis, ką yra nuveikęs kitas. Žmogus, anot V. Arvasevičiaus, turi eiti savo keliu, susidėlioti gaires, susijusias su talentais ir vidiniu pašaukimu, ir nuolankiai priimti nesėkmes.

Visą laidos „Prie pietų stalo“ įrašą žiūrėkite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius