Laukinės gamtos fotografas Johnas Hyde'as jau šešerius metus stebi šį draugišką gyvūną, gyvenantį valstybės saugomame Tongaso miške. Menininkas užsitarnavo milžinišką vilko pasitikėjimą, todėl pastarasis netgi papozavo kelioms intymioms nuotraukoms, kurias telegraph.co.uk pateikia čia.
Pasirodė prieš 6 metus
„Stebiu Romeo nuo tada, kai išgirdau, kad po šias apylinkes klaidžioja vienišas vilkas. Pasakojimai apie jo pasirodymą apylinkėse prasidėjo 2003-iaisiais, kai netoliese rasta nėščia vilkė, kuri buvo nebegyva. Po šešių mėnesių žmonės pirmą kartą išgirdo staugiant Romeo. Tuomet pradėta reguliariai fiksuoti pirmuosius jo pasirodymus“, – pasakojo 56 metų fotografas iš Aliaskos.
Romeo pramintas vilkas tapo Tongaso skiriamuoju ženklu, kaip ir sportiniai žygiai snieguotomis vietovėmis.2004 metais Johnas užsibrėžė surasti klajūną ir ėmė studijuoti jo gyvenimą, įpročius ir charakterį. Fotografas greitai aptiko Romeo pasivaikščiojimų maršrutą, tačiau turėjo praleisti nemažai valandų tyrinėdamas apylinkes ir bandydamas sužinoti apie vilką kiek įmanoma gausesnės informacijos.
„Aliaskoje vilkų daug, tačiau galimybė užsitarnauti vieno jų pasitikėjimą ir praleisti daug laiko su tuo pačiu gyvūnu nėra dažnas reiškinys. Tiesą sakant, anksčiau nesu girdėjęs nieko panašaus. Vilkai retai pasirodo viešumoje, nes jie vengia žmonių“, – atskleidė J.Hyde'as.
Romeo pasiilgsta draugijos
17 mln. akrų (beveik 7 mln. hektarų) užimantis Tongaso nacionalinis miškas yra didžiausias JAV miškų rezervatas. Jame gyvena rudieji lokiai, plikieji ereliai, tamsiauodegiai Sitkos elniai, dygliakiaulės ir vilkai.
Vietinės bendruomenės Romeo pramintas vilkas tapo Tongaso skiriamuoju ženklu, kaip ir sportiniai žygiai snieguotomis vietovėmis. Žmonės dažnai mato, kaip jis žaidžia su šunimis ar kaitinasi saulėje prie užšalusių ežerų.
„Kai fotografavau jį pirmą kartą, jis buvo jauniklis be rujos. Tai neįprasta, nes vilkai yra labai socialūs gyvūnai ir vaikšto būriais. Todėl kai jam pasitaiko galimybė susirasti draugiją, jis pasirodo naminiams šunis ir žaidžia su jais kaip su bičiuliais. Tokio pobūdžio bendravimas tarp laukinių ir naminių gyvūnų yra tikrai retas“, – pastebėjo J.Hyde'as.
Žvėrys vengia beprasmio smurto
Tačiau nors vilkas, kuriam, kaip manoma, turėtų būti maždaug devyneri metai, draugiškai bendrauja su šunimis, Johnas nepamiršta, kad Romeo vis dar yra laukinis gyvūnas. Vyras metų metus studijavo jo charakterį.
„Užsitarnauti laukinių gyvūnų pasitikėjimą yra lengviau nei žmonių. Vienas iš triukų, kurį aš naudoju, yra apsimesti, kad iš tiesų jie manęs visai nedomina. Apsimetu, kad esu tiesiog dar vienas padaras šioje zonoje, kuris visiškai nesidomi tuo, kuo domisi jie. Tiesiog noriu dalintis ta pačia teritorija. Pradedu leisdamas jiems priprasti prie mano kvapo, tik vėliau pasirodau pats, bet vis tiek labai mažais žingsneliais. Leidžiu jiems priprasti prie savęs. Tik tada galima judėti šiek tiek laisviau“, – savo paslaptis dėstė J.Hyde'as.
Daugiau nei 30 metų laukinę gamtą fotografuojantis menininkas atskleidė dar vieną tiesą: netgi pavojingiausi plėšrūnai fizinės konfrontacijos griebiasi tik kraštutiniais atvejais.
