Žmogaus galimybių ribos: kiek galime ištverti be maisto?

Aplinkybės, kurioms esant Peteris Skyllbergas išgyveno, vis dar yra tiriamos. Po sniegu palaidotas automobilis su gyvu 44 metų vyru jame rastas praėjusį penktadienį šiaurinėje Švedijos dalyje. Pasak policijos pareigūnų, temperatūra šioje šalies dalyje buvo nukritusi iki 30 laipsnių šalčio.

P.Skyllbergas teigia automobilyje įstrigęs nuo 2011 metų gruodžio 19 dienos. Ekspertai tiki, kad žmogus be maisto gali išgyventi iki dviejų mėnesių. Tai ne pirmas pavyzdys, kai žmogus faktiškai be jokio maisto išgyveno ilgą laiką.

Japonų turistas Mitsutaka Uchikoshi 2006 metais be maisto ir vandens išgyveno 24 dienas. Vyras dingo per kopimą į kalną vakarinėje Japonijos dalyje. Kai M.Uchikoshi buvo surastas, jo kūno temperatūra siekė 22 laipsnius Celsijaus – beveik 15 laipsnių mažiau, nei įprasta. Po to, kai ligoninėje kurį laiką buvo gydomas dėl sunkios hipotermijos ir kitų sveikatos komplikacijų, M.Uchikoshi sugrįžo namo, iškeldamas gydytojams galvosūkį, kaip jis sugebėjo taip stebuklingai išgyti.

1981 metais Šiaurės Airijos kalėjime respublikonas Bobby Sandsas mirė po 66 dienas trukusio bado streiko.

Praėjusiais metais 56-erių moteris iš Britanijos Kolumbijos provincijos Kanadoje išgyveno beveik 50 dienų Nevados kalnuose valgydama vien riešutus, saldainius ir gerdama šaltinio vandenį. Medžiotojams aptikus Ritą Chretien, moteris buvo sąmoninga ir galėjo kalbėti, tačiau buvo numetusi 15 kilogramų svorio.

2003 metais amerikiečių iliuzionistas Davidas Blaine'as 44 dienas be maisto praleido stiklinėje dėžėje virš Temzės upės Londone. Praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje per pilietinio nepaklusnumo akciją Mahatma Gandhi išgyveno 21 dieną vien gurkšnodamas vandenį. Tačiau net ir žinant šiuos pavyzdžius, švedo P.Skyllbergo atvejis, kai be maisto išbūta 60 dienų, yra išskirtinis.

„Tai jau yra ties galimybių riba, bet nėra visiškai neįtikima“, – BBC sakė Sauthamptono Medicinos ir mitybos universiteto vyresnysis dėstytojas daktaras Mike'as Stroudas. Britų nuotykių ieškotoją serą Ranulphą Fiennesą Pietų ašigalyje lydėjęs M.Stroudas įsitikinęs, kad be maisto įmanoma išgyventi 60 dienų.

„Maždaug tiek laiko praeina, kol kalėjimuose bado akcijas paskelbę asmenys miršta, – kalbėjo M.Stroudas. – Tačiau jie dažniausiai gyvena šiltesnėmis sąlygomis.“ 1981 metais Šiaurės Airijos kalėjime respublikonas Bobby Sandsas mirė po 66 dienas trukusio bado streiko.

Pasak specialisto, žmogaus galimybes išgyventi apsprendžia daugybė veiksnių. Vienas iš jų – tai, kaip lėtėja organizmo medžiagų apykaita, siekiant saugoti energiją. „Žmogaus organizmas ramybės būsenoje, kai absoliučiai nieko nedaro, išskiria apie 100 vatų šilumos, kurios pakaktų, kad šviestų elektros lemputė, – kalbėjo M.Stroudas. – Bet esant tokioms aplinkybėms, organizmas išskirs vis mažiau ir mažiau šilumos. Šiuo atveju stambesnis kūnas turi daugiau pranašumų“.

M.Stroudas taip pat atkreipė dėmesį, kad sukauptas riebalų kiekis tokiais atvejais neturi tokios didelės įtakos, kaip daug kas gali tikėtis. „Kūnui reikia daugiau nei vien kalorijų, jis pradės stabdyti vieno paskui kitą organų veiklą. Vis dėlto kol tai nutiks, jis dar turi iki 60 dienų“, – sakė specialistas.

Didžiosios Britanijos Dietologijos asociacijos atstovė spaudai Catherine Collins aiškina, kad „kūnas badavimo metu gali persitvarkyti taip, kad reikiamų kalorijų kiekis minimaliai sumažėtų“.

Specialistai mano, kad tai, jog P.Skyllbergas buvo įstrigęs mažoje erdvėje, padėjo jam tausoti svarbias kalorijas bei apsaugoti jo nusilpusią imuninę sistemą nuo potencialiai mirtinų infekcijų. Taip pat tikima, kad prie stebuklingo vyro išgyvenimo prisidėjo ir faktas, kad jo automobilis buvo palaidotas po sniegu, taip sukuriant „iglu efektą“.