Amžino pavasario saloje – karnavalo šėlsmas

Patys garsiausi ir įspūdingiausi karnavalai vyksta Brazilijoje. Bet ji mums per toli. Venecijos karnavalų tradicijos siekia net XI amžių, tačiau ir ten šiuo metu šaltoka. Tenerifėje – vienoje iš Ispanijai priklausančių Gran Kanarijos salų – šėlstantys karnavalai grąžina į vasarą. Oras šiuo metu ten primena vasarą – apie 20 laipsnių šilumos. Atlanto vandenyne net išsimaudyti galima.

Pasak kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ produkto vadovės Dagnės Klingaitės, šiuo metu vykstant į Tenerifę galima suderinti du malonumus – ir puikiai pailsėti amžino pavasario saloje, ir išvysti įspūdingą festivalį. „Tai grožio, muzikos, burtų ir linksmybių fiesta. Kelionės į saulėtąją Tenerifę kaina žmogui tėra nuo 1420 litų“, – sakė ji. Karnavalai šioje saloje šiemet prasidės sausio 26-ąją, o baigsis vasario 17 dieną.

Šoka gatvėse

Nors Tenerifė vadinama amžino pavasario sala, gėlės čia žydi ištisus metus, tačiau vietos gyventojai vis tiek ieško būdų, kaip dar labiau nuspalvinti savo gyvenimą. Čia rengiamų ir beveik mėnesį trunkančių karnavalų tradicijos siekia net XVIII amžiaus vidurį. Santa Kruzo mieste vykstantis karnavalas – vienas didžiausių Europoje. Artėjant šventei – mieste tikras sujudimas. Gyventojai ieško spalvingų apdarų, ruošiasi jais nustebinti vieni kitus, šitaip skaidrindami savo nuotaiką.

Karnavalo dienomis miestelio gatves užlieja Lotynų Amerikos ritmai, o sambos, rumbos, salsos garsai susipina su ispaniškomis melodijomis, visi šoka, linksminasi. Į karnavalo eitynes įsitraukia ir vietos gyventojai, ir turistai. Mieste karaliauja begalinis džiaugsmas, atpalaiduojantis laisvės pojūtis. Kai puikus vasariškas oras, negali nešokti.

Šių metų Tanerifės karnavalo tema – žmonijos istorija. Šiemet per šventinės eitynes bus galima pamatyti ir daugybę gyvūnų.

1987 metais Santa Kruzo mieste vykęs karnavalas net buvo įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą – vienu metu čia šoko daugiau kaip 200 tūkst. žmonių. Sakoma, kad garsusis Tenerifės karnavalas savo mastu nusileidžia tik rengiamam Rio de Žaneire.

Šventės dienomis mieste vyksta daug įspūdingų renginių – vaikų muzikinių grupių konkursas, karnavalo karalienės rinkimai, muzikos grupių rinkimai, daugybė iškilmingų, spalvomis alsuojančių eitynių.

Šių metų Tanerifės karnavalo tema – žmonijos istorija. Šiemet per šventinės eitynes bus galima pamatyti ir daugybę gyvūnų. Sakoma, kad jų susirinks tiek daug, jog betrūks tik Nojaus laivo.

Karalienės rinkimai

Bene svarbiausias iš renginių – karnavalo karalienės rinkimai. Keletą mėnesių iki šventės modeliuotojų, dizainerių ir siuvėjų komandos 15–20 pretendenčių siuva kostiumus, kurie pribloškia grožiu ir dydžiu. Jie dažnai sveria net iki 40 kilogramų. Tai plunksnų, blizgučių, metalo rėmų, spalvingų audinių derinys. Norint puikiai atrodyti juo apsirengus, reikia ne tik grožio, bet ir ištvermės. Juk keletą valandų sukiotis scenoje su tokio svorio meno kūriniu ne kiekviena gražuolė įstengtų. Būna ir tokių kostiumų, kurie į sceną su gražuole įstumiami tik su ratukais. Kiekvienai pretendentę remiančiai firmai norisi priblokšti žiūrovus. Ir joms pavyksta. Į didelę areną po atviru dangumi stebėti nepakartojamo reginio susirenka ne tik visi miestelio gyventojai, bet ir tūkstančiai turistų. Tarp gražuolių pasirodymų žiūrovus dar linksmina įdomiausi salos muzikiniai kolektyvai.

Įspūdingas karnavalo šėlsmas kasmet atnaujina ir išjudina amžino pavasario salos gyvenimą, įkvepia jai džiugesio.

Iš istorijos

Žmonės visais laikais ir visuose kraštuose pavasario laukimą trumpindavo šventėmis. Lietuvoje nuo seno žiemą vydavo Užgavėnių persirengėliai. Tik jų apdarai – pagal mūsų klimatą. Tenerifėje šėlsta sambos šokėjos, apsitaisiusios atogrąžų paukščiais, peteliškėmis ir gėlėmis. Daugelis Tenerifės karnavalo gražuolių kostiumų primena meilės deivių apdarus. Arba jas tiesiog galima pavadinti pavasario dvelksmu. Klimatas čia, skirtingai nei Lietuvoje, tam labai tinkamas.

Linksmybių finalas Tenerifėje – sardinės „laidotuvės“. Ši diena sutampa su religine Pelenų diena. Dirbtinės žuvies deginimas simbolizuoja džiaugsmingo šėlsmo pabaigą ir didžiojo pasninko – rimties pradžią. Sardinės deginimo apeigose dalyvauja daugybė juodai apsirengusių ir į neviltį dėl karnavalo pabaigos puolusių „našlių“. Tačiau ir „laidotuves“ Tenerifėje žmonės moka paversti linksmu reginiu.