Nepalas: gyvenimas, įspraustas tarp kalnų (nuotraukos)

Šalis, įsikūrusi kalnuose, apsupta vienuolynų, alsuojati budistų dvasia – svetinga kiekvienam atvykusiam. Besišypsantys veidai, tamsios akys, vikrios kojos – šis apibūdinimas tiktų kone kiekvienam nepaliečiui. Gyvenimas gamtoje, tikėjimas savąja religija, pagarba atvykėliams daro šią šalį itin svetingą. Daugiau nei 82 proc. visų nepaliečių išgyvena mažiau nei už 2 JAV dolerius (apie 5,5 Lt) per dieną, taigi kur slypi laimė gyvenant kalnuose?

Rytinė masalos arbata, saulėtekio nudažytos kalnų kepurės, žydinčios įvairiaspalvės gėlės – tai įprastas nepaliečio rytas.Nepalas – tai ne didžiųjų miestų gyvenimo atpasakojimas, o mažų kaimelių, įsikūrusių kalnų šlaituose, kuriuos galima pasiekti tik keliaujant kalnais kelias dienas, istorija. Gyvenimas be elektros, kanalizacijos, mašinų. Valgai tai, ką užsiaugini, arba ant savo pečių užsineši kopdamas į kalnus per dvi dienas ir ilgiau. Šiaudiniai ir moliniai namų stogai, asla ir suolas saulei stebėti. Plika akimi gali matyti žalius miškų šlaitus įsikūrusius kalnuotose vietovėse, snieguotas kalnų viršukalnes, ežerus kalnų papėdėse ir krioklius, trykštančius per samanotus akmenis.

Dienos darbai

Rytas prasideda 4–5 val., tekant saulei, rytinė masalos arbata, saulėtekio nudažytos kalnų kepurės, žydinčios įvairiaspalvės gėlės – tai įprastas nepaliečio rytas. Kadangi elektros nėra, visi dienos darbai nudirbami iki sutemų, 18–19 val. gyvenimas kalnuose užmiega.

Kitokia nei mums įprasta čia ne tik rutina, bet ir šeimos kultūra. Moteris keliasi kas rytą anksčiau už vyrą – rytinis namų tvarkymas kasdienės namų ruošos dalis. Moteriai nepridera turėti darbą, kitu atveju manoma, kad jos gyvenimas pasisuko bloga linkme. Moteris gamina valgį, augina vaikus, vyras dirba. Deja, santuoka iš meilės Nepale negalima, sutuoktinį merginai parenka tėvai, neretai jaunavedžiai vienas su kitu susipažįsta jų vestuvių dieną arba kelias dienas prieš šventę. Tokie papročiai būdingi ne tik Nepalui, tą patį teko matyti ir kelionės po Indiją metu.

Vaikams pamokos prasideda nuo 10 val. ir tęsiasi iki 17 val. Dažnai moksleiviams reikia eiti į kitą kaimą, nes saviškiame mokyklos nėra. Vikrūs mažamečiai kasdien sukoria lipdami ir leisdamiesi kalnais keliasdešimt kilometrų. Per dvi valandas nueiti iki mokyklos ir per tiek pat grįžti atgalios – normalus atstumas.

Santuoka iš meilės Nepale negalima, sutuoktinį merginai parenka tėvai, neretai jaunavedžiai vienas su kitu susipažįsta jų vestuvių dieną arba kelias dienas prieš šventę.Didžiausia kalnų gyventojų pramoga – laikraščiai. Dauguma gyventojų raštingi. Nepaliečiai mėgsta pusbalsiu skaityti laikraščius ar bent jau lūpomis artikuliuoti žodžius. Vienas ar keli laikraščiai keliauja iš rankų i rankas per visą kaimą. Pagerbtas tas, kas atnešė laikraštį į kalnus.

Kalnų gėlė – Katmandu

Nepalo sostinė – Katmandu, turbūt viena įdomiausių ir charizmatiškiausių Azijos valstybių sostinių. Vieną minutę šis miestas gali atrodyti modernus, o kitą, dingus elektrai – priminti, kad atvykome į tikrąją Aziją (nuolatinis elektros dingimas mieste – jau keliasdešimt metų didžiausias sostinės gyventojų galvos skausmas). Katmandu taip pat yra pradinis taškas pradedant ekspedicijas į Himalajų kalnus ar Tibetą. Tai neabejotinai vieta, kurią aplankius, norisi sugrįžti dar ir dar.

Niekas nesuklys, jei pavadins gyvenimą kalnuose tikrai išskirtiniu potyriu. Sužavėti autentiško palikimo, kalnų didybės, žmonės traukia į Nepalą susipažinti su pasakišku grožiu ir kitokia kultūra  iš arti. Keliauja kalnais, pramintais vietinių gyventojų kalnų takais, bendrauja su nepaliečių šeimomis, kurios mielai priima atvykėlius mainais už malonią šypseną ir rankos paspaudimą.

Daugiau apie egzotiškas keliones skaitykite čia.