Per tris dienas – 200 km pėsčiomis

Praėjusio ketvirtadienio rytą nuo Kauno centre esančio Karo muziejaus pajudėjo 132 žygio „eXtreme 2x100km – Kruvinuoju keliu“ dalyviai. Kairiuoju Nemuno krantu kulniavusių ekstremalų trasa driekėsi pro Kačerginę, Zapyškį bei Kriūkus. Visą naktį be rimtesnio poilsio ėję žygio dalyviai ryte pasiekė Jurbarką.

Visa penktadienio diena bei naktis buvo skirta poilsiui. Perėję į kitą Nemuno pusę, Kauno link šeštadienį ryte išsiruošė 74 ištvermingiausi žygeiviai. Beveik visi jie, pakeliui aplankę Skirsnemunę, Veliuoną, Kulautuvą ir Raudondvarį,  po paros kirto simbolinę finišo juostelę Kauno Rotušės aikštėje. Nutraukti žygį dėl sąnarių skausmų bei kitų sveikatos problemų buvo priversti tik keli žygeiviai.

Sunkiausia – naktį

„Sunkiausios akimirkos žygio dalyviams buvo naktį, kuomet biologinis žmogaus laikrodis ėmė reikalauti miego, o akys pradėjo merktis. Ypač sunki buvo naktis iš šeštadienio į sekmadienį. Einant nuo Seredžiaus iki Kulautuvos pakilo vėjas, prasidėjo stiprus lietus. Šaltis, drėgmė ir tamsa – tikras „ekstrymas“, – šviežiais žygio įspūdžiais dalijosi vienas jo organizatorių Vytenis Genys.

Pasak Pėsčiųjų žygių asociacijos valdybos nario, 200 km ilgio žygio metu labiausiai kentėjo jo dalyvių pėdos. Visi be išimties žygeiviai artimiausias dienas skirs nuospaudų gydymui. Keli ekstremalaus žygio dalyviai nukentėjo smarkiau – sušlapusi avalynė jiems nutrynė odą.

Keliuose – pavojinga

„Mes stengėmės trasą planuoti kuo toliau nuo kelių, kuriais vyksta eismas. Mat žygiuojant tokį atstumą, dėl nuovargio reakcija ir orientacija labai nusilpsta. Labai džiaugiuosi, kad žygio metu nenutiko jokios rimtesnės nelaimės ir nė karto neprireikė greitosios pagalbos medikų“, – sakė V.Genys.

Tarp visą trasą įveikusių žygio dalyvių buvo profesionalus žygeivis iš Danijos bei trys latviai. Visi kiti žygeiviai buvo lietuviai. Anot organizatorių, žygis „eXtreme 2x100km – Kruvinuoju keliu“ buvo skirtas Penemunėje vykusioms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovoms su kryžiuočiais atminti.