Po žygio „2000km istorijos“ prie Juodosios jūros – filmų kūrimas

Organizatorių nuotr. / Žygio akimirka

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Žygio „2000km istorijos“ dalyviai patvirtino 600 metų senumo istorinę legendą, kad Vytautas Didysis girdė savo žirgą Juodojoje jūroje. Po 38 paras trukusio žygio ištvermingieji žemaitukai atsigėrė Juodosios jūros vandens.

Pradėję savo žygį rugsėjo 8–ąją Senuosiuose Trakuose raiteliai Ukrainos Očakovo miestelį pasiekė penktadienį. Anot žygio vadovo, lydėjusio raitelius visureigiu, Gintauto Babravičiaus, į Lietuvą sugrįžusio sekmadienio vidurdienį, žygis nebuvo lengvas, tačiau džiugu, kad užteko ištvermės ir ryžto pasiekti jo tikslą.

Laukia filmai

„Labai džiugu, kad dalis projekto baigėsi sėkmingai. Dabar laukia ne mažiau svarbi antroji dalis – sumontuoti ir parodyti filmus apie šitą kelionę. Numatome sukurti penkias serijas. Taip pat turime dar vieną ambicingą uždavinį. Kelionės metu filmavome ne tik patį žygį, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinį paveldą, kartais nutolusį ir per kelis šimtus kilometrų nuo žygio trasos. Norime sukurti filmą apie LDK periodą, tų laikų LDK palikimą, tad laukia dar nemažai darbo“, – sakė G.Babravičius.

Paprašytas prisiminti įspūdžius, patirtus pagaliau pasiekus Juodąją jūrą, G.Babravičius sakė, kad džiaugsmas buvo didelis. „Buvo ne viena ir dvi sunkios dienos tai vienam, tai kitam dalyviui, kartais atrodydavo, kad ištvermės ir ryžto ribos jau peržengtos. Turime pripažinti, kad kartais buvo sunku prieš kameras besišypsant sakyti, jog viskas gerai. Vis dėlto nemelavome – viskas buvo tikrai gerai, nes tikslą sugebėjome pasiekti“, – dar nespėjęs pailsėti po 24 valandas trukusios kelionės automobiliu atgal į Lietuvą teigė G.Babravičius.

Nelengva kelionėje buvo ne vien žirgams ir raiteliams, bet ir juos aptarnaujantiems darbuotojams, kurie kiekvieną rytą turėjo sukrauti, o vakarą – iškrauti po dvi tonas įvairios mantos. Tačiau, G.Babravičiaus teigimu, niekas prieš kelionę ir nesitikėjo, kad bus lengva.

Paneigė skeptikų nuomonę

„Būtų juokinga, jeigu kas nors būtų sakęs, kad bus lengva. Net ir patys dalyviai prieš kelionę kalbėjo, kad būtų gerai pasiekti bent Baltarusiją, o jeigu pavyktų nujoti iki Ukrainos – tai jau būtų tikra svajonė. Buvo ir daugiau skeptikų, kurie kalbėjo, kad šis žygis tikrai nepasieks savo tikslo. Tačiau nors tikrai buvo sunku, patyrėme nuostolių, traumų, smagu, kad paneigėme skeptikų nuomones ir patvirtinome optimistinius savo pažadus“, – sakė G.Babravičius, pridurdamas, kad tikėtis, jog po 600 metų galima lengvai tokį žygį pakartoti, tikrai nebuvo galima.

Kelionę anksčiau laiko dėl problemų su sąnariais nutraukė tik raitelių vadas Vaidotas Ruibys. „Jeigu labai griežtai statistiškai skaičiuotume, tai dar vienas kitas raitelis praleido pusdienį ar dieną, nejojo, nes ilsėjosi jų žirgai. Tačiau bent šeši raiteliai tikrai nujojo visą kelią. Bet ir tie, kurie prasėdėjo ant atsarginių suolelio dieną ar pusantros, yra ne mažiau svarbūs komandos nariai siekiant galutinio tikslo“, – teigė G.Babravičius.

Kelionės neištvėrė ir keli žirgai – apsirgusi nugaišo kumelė Alseta. Dar kelis žirgus teko palikti pas ukrainiečių ūkininkus, nes jie negalėjo tęsti kelionės. Atgal į Lietuvą žirgai grįš artimiausiu metu automobiliu.