Atominis fokusas: kaip Lietuva trauks milijardus iš kiaurų kišenių
Šį straipsnį skaitykite ir savaitraštyje „15min“
Knygų blogas: vaikai ir didžiosios filosofinės priešybės
Publikuota:
2009 vasario 23d. 16.56
/ 15min.lt
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. / O.Brenifier, J. Despres "Didžiųjų filosofinių priešybių knyga"
Oscaro Brenifier ir Jacqueso Despres knyga „Didžiųjų filosofinių priešybių knyga" („Baltos lankos") iš pirmo žvilgsnio yra skirta vaikams. Todėl ir davėme ją paskaityti vaikams, kad sužinotume jų nuomonę apie leidinį.
Morta (14 metų)
Patiko man šita knyga. Įdomi, tik ją skaitant reikia daug galvoti. Bet šiaip - faina. Jei skaitai nesigilindamas - kartais sudėtinga suprasti, ką nori pasakyti. Tačiau tuomet pažiūri paveiksliukus ir viskas daug aiškiau pasidaro. Antra vertus, jei žiūrėtum vien tik paveiksliukus, irgi nieko nesuprastum. Kitaip tariant, tekstas ir iliustracijos tiesiog papildo vienas kitą, tai yra visuma.
Knyga nėra skirta mažiems vaikas. Mažiai ten nieko nesupras.
Su kai kuriomis knygos mintimis gal ir būtų galima ginčytis, bet dabar to nedarysiu, tai visai nesvarbu. Svarbu tai, kad man knyga patiko.
Gustė (13 metų)
Mažiai ten nieko nesupras, sakė 14 - metė Morta. Manau, kad ši knyga yra prasminga. Joje aprašytos sąvokos, kurias visi žinome, be ne visi suprantame. Perskaičiusi šią knygą viską supratau. Ši knyga yra tikrai įdomi. Ji reikalinga ir aktuali kiekvienam žmogui.
Knygoje pilna nuotaikingų, gražių, linksmų ir daug pasakančių paveiksliukų.
Paulė (8 metai)
Nieko aš ten nesupratau. Mama bandė paaiškinti. Kol aiškino, viską supratau. Paskui vėl nieko nesupratau.
Paveiksliukai labai gražūs. Man jie labai patiko.
Andrius (37 metai)
Tai knyga, kurią skaitant reikia įtempti smegenis. Pritariu vaikams, kurie sako, kad tekstas ir paveiksliukai papildo vienas. Beje, knygos paveiksliukai iš tiesų labai nuotaikingi ir žaismingi. Tai stiprioji knygos pusė.
Kalbant apie tekstą vis pagaudavau save galvojant apie tai, kad tuos pačius dalykus galima pasakyti ir paprasčiau, ne taip sudėtingai. O vėliau pagalvodavau, kad gal originalas toks ir yra? Gal čia vertėjai sugebėjo paprastą tekstą paversti sudėtingu?
„Vienis", „daugis", „baigtybė" – tai vis žodžiai iš knygos, keliantys daugybę klausimų. Ne tik filosofinių, bet ir kalbinių. Nieko nuostabaus, kad ne visi vaikai supranta, apie ką skaito.
Antra vertus, imant knygą kaip visumą, negalima nepripažinti, kad joje stengiamasi paaiškinti daugybę dalykų, apie kuriuos niekada nesusimąstydavom. „Kas aš esu: priežasčių ar pasekmių rinkinys?", – prisipažinkime, kad tokio klausimo sau, matyt, nekėlėme nė vienas.
