Muzikos mylėtojams – vaikiškos operos „Bruknelė“ premjera

Vaikiškų operų, tinkamų nacionalinei scenai, stygius jaučiamas jau ilgą laiką, tad 2008 m. teatras kartu su LR Kultūros ministerija ir Kompozitorių sąjunga paskelbė vaikiškos operos konkursą, kurio nugalėtoju tapo kompozitorius Jonas Tamulionis, pasiūlęs operą „Bruknelė“, sukurtą pagal Martyno Vainilaičio mitologinę pasaką (Mildos Brėdikytės libretas).

Tad darbai prasidėjo, ir štai – premjera jau čia pat. Vyksta repeticijos, siuvami kostiumai, pasak generalinio direktoriaus pavaduotojos Laimos Vilimienės – „tikimės, jog naujoji opera bus mėgiama ir lankoma, kitaip nėra prasmės to daryti.“ Neabejojame, taip ir bus!

Kompozitorius Jonas Tamulionis pasakoja, kad mintis parašyti vaikišką operą kirbėjo jau seniai, tad konkursas buvo graži proga imtis šio darbo. Nors niekas nereikalavo rašyti muziką būtent lietuviškam libretui, rinkdamasis literatūros kūrinį J. Tamulionis apsistojo prie M.Vainilaičio mitologinės pasakos. „Ir pasaka graži, ir veikėjai įdomūs, ir kalba – tiesiog atgaiva sielai“, – sako kompozitorius, labai norėjęs vaikams sukurti kuo įdomesnę, kuo dinamiškesnę operą.

O režisierius Gytis Padegimas sako, kad nors jis yra dramos režisierius, tačiau ir „užaugęs“ operos teatre, ir savo spektakliuose labai svarbią vietą skiriąs muzikai, ir gastrolėse mieliau lankantis operą ar koncertus nei dramos teatrus.

„Tačiau pirmą kartą peržengiu operos teatro slenkstį ne kaip operos mylėtojas, bet kaip režisierius, ir aš jaudinuosi, – pasakoja G. Padegimas. – Statydamas šią operą, labai noriu sugrįžti prie teatrališko teatro modelio, kuriame yra paslaptis, kuriame yra stebuklai, kuriame vaikas mokosi suprasti, kad gyvenime ne viskas yra taip paprasta, kaip spaudant kompiuterio klaviatūros mygtukus. O pati vaikiško spektaklio specifika – turi būti patrauklu, spektaklis negali tiesmukai moralizuoti. Vaikas turi atskleisti gilumą, turi rasti tam tikrą vertybių kodą – kas yra pasaulis, ištikimybė, žmonių solidarumas, kas yra gražu, kas bjauru. Skubus paviršutiniškumas ne vien vaikų, bet ir tėvų problema. Ir todėl man taip norisi, kad šį spektaklį žiūrėtų ir suaugę. Nesakau, kad jie ten ras ypatingų problemų, tačiau „Bruknelėje“ tokia graži muzika, dailininkė sukūrė fantastišką, spalvingą scenovaizdį, nepaprastai gražius kostiumus, puikiai padirbėjo choreografė, – jie tikrai ras dvasinio peno ir sau. Norisi, kad atėjimas į teatrą taptų švente, kad scenoje žiūrovai pamatytų kūrėjų su meile parengtą kitokį pasaulį.“

Šiame spektaklyje bus pirmą kartą panaudoti rekonstruoti scenos įrengimai, veiks daug plundžerių, veiksmas čia vyks ir ant žemės, ir požeminiame pasaulyje, ir kosmoso jėgos veiks... Vaikams kuriamas erdvės stebuklas: kažkas kyla, leidžiasi, keičiasi lygmenys arba veiksmas vyks vienu metu keliuose lygiuose. Tad bus daug judėjimo, daug veiksmo, daug spalvų. Vaikams reikia stebuklo – ši opera kaip tik ir duoda galimybę jį sukurti.