Vilniečiai „DDT“ pasitiko daugybe ovacijų (nuotraukos)

Nors bilietai į koncrtą kainavo išties nemažai – nuo 90 Lt, paaiškėjo, kad tikrojo rusų roko gerbėjams tai ne kliūtis. Į trečiąjį per visą „DDT“ istoriją koncertą Lietuvoje susirinko daugybė žmonių, o automobilių stovėjimo aikštelės prie koncerto vietos buvo sausakimšos.

Nekantriai laukdami grupės susirinkusieji skandavo „DDT, DDT“. „Na ką, matėmės prieš porą metų, matote, jau susitinkame dažniau, – aidint garsiems aplodismentams išėjęs ant scenos juokavo J.Ševčiukas. – Tik kietos roko grupės turi, kas jas apšildo. Mes ne tokie kieti, tad  apsišildysime patys. Be to, juk tik kiaušiniai būna kietai virti ( rusų posakis, – aut. past.)“.

Prieš pradėdamas koncertą „DDT“ lyderis pasidžiaugė, kad „čiukčia nebe skaitytojas, čiukčia rašytojas“, rodydamas savo šiemet išleista knygą.

Pasirodymą J.Ševčiukas pradėjo taręs salei „Provodim leto“ (rus. „Palydime vasarą“), o žiūrovai jį palaikė gausiais aplodismentais. Buvo akivaizdu, kad salėje susirinko išties šilta publika, nuoširdžiai mylinti „DDT“.

Skambant antrajam grupės kūriniui „Dozhd“ (rus. „Lietus“) mokantys žodžius nesivaržė dainuoti kartu su atlikėju, o salėje net plėvesavo gerbėjų atsinešta vėliava su užrašu „DDT“. Pauzėse tarp kūrinių J.Ševčiukas džiugino gerbėjus jausmingomis eilėmis.

Trijų kūrinių įžangą grupė pabaigė daina „Posledniaja osen“ (rus. „Paskutinis ruduo“), o publika netingėdama plojo į taktą ir kaip įmanydama palaikė grupę.

Šiltą renginio pradžią palydėjo vaizdo projekcijos ir naujieji „DDT“ kūriniai, tarp kūrių netrūko ir agresyvesnio roko.

Dalis gerbėjų liko kiek nustebinti grupės „Apocalyptica“ stiliaus naujųjų „DDT“ melodijų, kurios ryškiai skyrėsi nuo senosios grupės kūrybos. Nekantriausiai salė laukė žinomiausių grupės kūrinių, tokių, kaip „Shto takoje osen“, „Eto vsio“, „Prosvistela“ ir kitų. 52-ejų J.Ševčiukas akivaizdžiai buvo geros nuotaikos, siųsdamas salei šmaikščius linkėjimus, pavyzdžiui, „Vilniau, mylėkite ir dauginkitės“. Maža to, jis ant scenos net buvo nusirengęs marškinėlius ir pasirodęs su „spevnazo“ kauke. Perdavęs linkėjimą lietuviškam rokui iš „Piterio“, jis smagiai užtraukė „Mama, eto rokenrol, rok eto ja“ pritariant klausytojams.

„DDT“ publikos ausis glostė ne tik įspūdingais gitaros solo, bet ir smagiais šokiais ant scenos, užkrėsdami šėlti visus susirinkusius. J.Ševčiukas nepraleido progos atlikti ir satyrinį kūrinį „Kogda vsio zakončitsa“ (rus. „Kai viskas pasibaigs“) apie tai, kaip būtų gerai gyventi, jei pasaulyje pasibaigtų nafta, dujos ir mirtų prezidentas.

Dėkodama publikai už šiltą sutikimą „DDT“ pasišalino nuo scenos, tačiau salei skanduojant ir reikalaujant sugrįžti jie vėl pasirodė. Klausytojai vėl išvydę mylimus muzikantus šaukdami „Spasibo, spasibo“ dėkojo jiems. Atlikęs dar keletą kūrinių, J.Ševčiukas pasirodymą baigė legendiniu „Eto vsio“, o žiūrovai traukė kartu su juo pilnu balsu ir siūbavo užsidegę žiebtuvėlius.

„Tegyvuoja Rusijos ir Lietuvos draugystė! Kad ir kaip politikai kiršintų mus. Linkiu jums gerumo, gerumo! Saugokite save, nenusiminkite!“, – šiltai atsisveikino grupės lyderis.

Apie grupę:

1980 m. Ufos mieste susibūręs kolektyvas „DDT” yra viena įtakingiausių Rusijos roko grupių, o jos lyderis Jurijus Ševčiukas laikomas vienu iš iškiliausių šių dienų Rusijos poetų ir dainuojamosios poezijos atstovų. Subtiliais, tačiau kritiškais dainų tekstais bei melodingomis roko kompozicijomis „DDT“ į sovietmečiu į save atkreipė „KGB“ dėmesį. Už sovietinės santvarkos kritiką grupė buvo oficialiai uždrausta ir turėjo pasitraukti į pogrindį.

Grupė „DDT“ per beveik tris dešimtmečius besitęsiančią karjerą išleido net 23 albumus, surengė šimtus pasirodymų ir išugdė net kelias gerbėjų kartas. Įkvėpti „DDT“ kūrybos muzikuoti pradėjo grupės „Splin“, „Mumiy Troll“, „Bi-2” ir daugelis kitų rusų roko muzikantų.