Vilniui švenčių badas negresia

Tiesa, tarp festivalių rengėjų sklando skirtingos nuotaikos – vieni nepasiduoda sunkmečio pesimizmui ir tiki šviesia ateitimi, kiti nepagražintos realybės fone kaip įmanydami mėgina suktis iš padėties, treti pripažįsta – ekonominė situacija smogė itin skaudžiai.

Netrukus, kovo 18–balandžio 2 dienomis vyksiančio jubiliejinio Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai, šventės pradžios laukia su nekantrumu. Šiemet festivalio programa tapo dar platesnė nei ankstesniais metais. „Mados infekcijos“ organizatoriai prisipažino, kad jiems, kaip ir praėjusiais metais, teko pataupyti, tačiau festivalio programa bus graži ir jubiliejinė.

Nors buvo kilę diskusijų vyks ar nevyks šiemet „Be2gether“, festivalis jau masina gerbėjus būsimai vasaros fiestai. Gal be tokio didelio entuziazmo, tačiau pamažu savo biudžetus tvarkosi ir muzikaliųjų sostinės gyventojų pamėgtas „Vilnius Jazz“ bei teatrališkosios „Sirenos“. Festivalių organizatoriai beveik vienbalsiai tvirtino, kad ypač skaudus jiems menkas valstybės finansavimas – vieni visai negauna lėšų, kiti – tik trupinius, o komercinių rėmėjų paieškos šiuo laikotarpiu itin sudėtingos.

Pirmojo Vilniuje pasirodysiančio festivalio „Kino pavasaris“ vykdomojo direktoriaus Algirdo Ramaškos teigimu, festivalis didžiausios paramos šiemet tikisi iš savo gerbėjų, kurių kasmet sulaukia apie 50 tūkst. „Esame nusiteikę net perdaug optimistiškai. Jaučiame didelį žmonių palaikymą ir malonų spaudimą iš žiūrovų pusės – jie daug tikisi, o mes nenorime jų nuvilti ir siekiame tobulėti“, – sakė jis. Anot A.Ramaškos, šiemet festivalio rengėjai atrinko net per daug filmų, viršijo visus numatytus biudžetus. „Šiemet kino derlius buvo labai geras, parodysime labai daug – apie 100 filmų, tarp jų nemažai ir lietuviškos produkcijos. Viliamės, kad ateis daug žiūrovų ir festivalis nebus nuostolingas“, – sakė „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius. Festivalis dalį lėšų šiemet gavo iš Kultūros ministerijos, iš užsienio fondų, rėmėjų, vis dar tikimasi, kad prisidės ir Vilniaus savivaldybė. Anot A.Ramaškos, apie 30 proc. viso biudžeto sudaro Lietuvos valdžios institucijų skiriamos lėšos. „Kino pavasaris“ vyks Vilniuje, po to savaitę Kaune, po dieną Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Taupo protingai

Garsiausias lietuviškojo mados pasaulio renginys „Mados infekcija“ šiemet vyks kovo 25–27 dienomis. Nors jis įsikurs naujoje vietoje – Nacionalinėje dailės galerijoje, organizatoriai teigė neišsižadantys draugystės su Šiuolaikinio meno centru. „Nuotaikos yra pozityvios ir geros vien jau dėl to, kad festivalis apskritai vyksta tokiu nelengvu metu, tiek kalbant apie Lietuvos ekonomiką, tiek kalbant apie situaciją pramogų pasaulyje. Vienaip ar kitaip planus koreguoti teko ne tik šiemet, bet jau ir pernai“, – pasakojo šį festivalį jau 4 metus organizuojančios renginių agentūros „Sick Service“ direktorius Mindaugas Morkūnas.

Nuotaikos yra pozityvios ir geros vien jau dėl to, kad festivalis apskritai vyksta tokiu nelengvu metu.Jo teigimu, svarbiausias variklis – žiūrovai. „Pastaruosius metus jie labai noriai perka bilietus į festivalį. Vėliausiai savaitę iki festivalio bilietai būna išpirkti. Tai mums svarbiausias rodiklis ir didžiausias įvertinimas“, – sakė organizatorius, paminėdamas geru žodžiu rėmėjus bei vien iš idėjos galinčią dirbti komandą.

„Festivalis jau 10 metų gyvuoja iš valstybės negavęs nė cento. Buvau išvykęs į stažuotę Londone, jų mados savaitės metu. Man kolegoms buvo nelengva pripažinti ir papasakoti, kad gyvename tik privačių rėmėjų ir bilietų pardavimų. Ten visi festivalių organizatoriai yra remiami ir skatinami valstybės“, – pasakojo M.Morkūnas, pridurdamas, kad tikisi, jog 10-metis bus proga Vilniaus savivaldybei ir Kultūros ministerijai atkreipti dėmesį į „Mados infekciją“.

Tikisi sėkmės

„Kas bus, kas nebus – festivalis nepražus“. Maždaug taip nusiteikę šiemet birželio 25–27 dienomis vyksiančio „Be2gether“ organizatoriai. „Esame nusiteikę optimistiškai. Jokių blogų nuotaikų nėra. Laikai sunkūs, bet reikia juos įveikti. Vienaip ar kitaip, manome, kad festivalis neturėtų patirti kažkokios didelės nesėkmės“, – teigė festivalio komunikacijos vadovė Eglė Remeikaitė.

Jos teigimu, dėl sunkmečio festivalio programa nesumažės – bus mėginama taupyti kitose srityse. „Lietuviai tikrai gali tikėtis žinomų vardų iš užsienio, baigiam derybas su tikrai įdomiomis grupėmis, kurios šiuo metu yra radijo stočių topuose“, – intrigavo festivalio atstovė. „Be2gether“ šiemet nesitiki valstybės paramos. Pasak E.Remeikaitės, organizatoriai dar negavo pernai žadėtų lėšų.

Sunkmetis smogė skaudžiai

Gerokai niūresnių nuotaikų neslėpė Oskaro Koršunovo teatro (OKT), kuris organizuoja teatro festivalį „Sirenos“, vadybininkė Aušra Simanavičiūtė. „Radikalių minčių visai neorganizuoti šiųmetinių „Sirenų“ nebuvo, tačiau tiesa ta, kad optimizmu netrykštame. Finansavimą iš Kultūros ministerijos gavome, nors jis yra gerokai sumažintas, o juk ir taip nebuvo didelis. Žinoma, festivalio meninė kokybė nuo to labai nukentės“, – apgailestavo ji. „Sirenos“ vyks tik spalį – tad laiko dar yra ir tikėtina, kad gali atsirasti komercinių rėmėjų, bet A.Simanavičiūtė neslėpė per daug nesitikinti.

„Ne taip lengva surasti rėmėjų versle – mūsų festivalis nėra toks matomas kaip koks „Kino pavasaris“. Išgelbėti galėtų bent jau grąžintas toks valstybės finansavimas, koks buvo, dabar turime jo trečdalį ar net mažiau. Vargina nežinomybė. Jei žinotume, kad biudžetas yra vienoks ar kitoks ir jis garantuotas, galėtume dirbti, kviesti trupes, o dabar yra taip – pažadama vieną, o paaiškėja kita. Jokie solidūs partneriai iš užsienio rimtai į mus nežiūri“ , – teigė OKT vadybininkė. Jos teigimu, net svarstyta „Sirenas“, kurios bus labai kuklios, pavadinti „miniSirenomis“ ar kitu krizės nuotaikas atspindinčiu pavadinimu.

Visą laiką esame tokie kaip koncentracijos stovyklos kaliniai – tik kaulai ir oda.Kaip koncentracijos stovykloje

Spalio viduryje vyksiančio festivalio „Vilnius Jazz“ vadovas Antanas Gustys tikino besivadovaujantis „realiai pesimistinėmis“ prognozėmis. Finansavimas nėra aiškus. „Pernai iš Vilniaus savivaldybės gavome 20 tūkst. Lt. Sumos nedidelės, bet ir jas mums svarbu gauti. Aš tikrai nusiteikęs, kad 23-asis festivalis bus. Nebuvo nė vienų lengvų metų“, – sakė A.Gustys.

Anot jo, „Vilnius Jazz“ festivalis niekada nebuvo lepinamas. „Visada mums teko trupiniai. Nebijome šių metų, esame užgrūdinti. Visą laiką esame tokie kaip koncentracijos stovyklos kaliniai – tik kaulai ir oda“, – ironizavo jis. A.Gustys pridūrė, kad kurti festivalį skatina tik noras, kad Vilniui – visų mūsų namams – svarbus atributas išliktų.