Mailiaus elgsenos tyrimai buvo atliekami neatsitiktinai, nes dėl klimato atšilimo jūrose ir vandenynuose didėja vandenyje ištirpusio anglies dvideginio kiekis. Mokslininkų vertinimais, jei šis procesas nesulėtės, tai šio amžiaus viduryje kubiniame oro metre anglies dvideginio kiekis pasieks nepageidautiną 970 miligramų ribą, o XXI amžiaus pabaigoje ji gali siekti net 1,41-1,98 gramų. Suprantama, kad tokiu atveju jo daugės ir jūrų vandenyje, o tai gali pražūtingai atsiliepti žuvų ištekliams, nes anglies dvideginis, matyt, slopina natūralius žuvų instinktus.
Australijos Dž.Kuko instituto mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Philipo Munday‘o, modeliavo, kaip vandens rūgštingumo didėjimas veikia jūros ekosistemas, o svarbiausia – žuvų elgseną, nes jau anksčiau tyrimais nustatyta, kad moliuskai dėl to sulėtėja moliuskų sugebėjimas formuoti kiautus ir kriaukles. Mokslininkai tyrė žuvies-klouno (Amphirion percula – lot.) mailių ir nustatė, kad 5-9 kartus padidėja rizika, jog kiekviena žuvelė žus.
Kodėl? Mailius praranda atsargumą ir plėšrūnų skleidžiamas kvapas jį ne atbaido, o ima vilioti. Eksperimentai parodė, kad žuvies-klouno jaunikliai, jei vandenyje padidėja anglies dvideginio kiekis, drąsiai plaukia prie jas medžiojančių akmeninių ešerių (Cephalopholis cyaquestina – lot.) ir pakliūva jiems tiesiai į nasrus. Kai anglies dvideginio kiekis vandenyje – normalus, mailius niekada taip beatodairiškai nesielgia.
