Pastarosiomis dienomis į redakciją kreipiasi daug susirūpinusių žvejų mėgėjų ar šiaip gamtai neabejingų žmonių dėl Širvėnos bei Kilučių ežeruose gaištančių žuvų.
Informacija apie negyvų žuvų kiekius bei rūšis ganėtinai prieštaringa – vieni teigia, kad gaišta tik lydekos, kiti sakė matę negyvas kuojas, lynus ir ešerius. Sklinda gandas, esą negyvų žuvų pastebėta ne tik Širvėnos ir Kilučių ežeruose, bet ir Apaščios upės aukštupyje.
Žmones spėlioja, kokia šio reiškinio priežastis. Versijos įvairios. Vieni sako, kad tai kažkokia žuvų liga, kiti galvoja, kad į upę ir ežerus pakliuvo teršalų, ar tai nėra ežero valymo pasekmė. Dar buvo manančių, kad žuvys apsikrėtė liga nuo įžuvinimui suleisto mailiaus.
Panaši situacija stebėta po lydekų neršto. Tuomet manyta, kad tai žuvusios po neršto nusilpusios žuvys, toks reiškinys pastebimas kiekvienais metais. Tačiau nerštas baigėsi jau seniai, o žuvų gaišimas nesiliauja.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vedėja Elona Pipiraitė sakė, kad pirmadienį Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai Širvėnos ežere rado dešimtį nugaišusių lydekų, tačiau jos jau buvo suirusios. Gauta signalų, kad pavienių negyvų žuvų yra ir Kilučių ežere. Pasak E. Pipiraitės, agentūros darbuotojai iš abiejų telkinių paėmė vandens mėginius laboratoriniams tyrimams. Akivaizdžių taršos šaltinių kol kas nepastebėta. Apie tai informuota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) Biržų skyrius.
Paklausus, kokios gali būti žuvų gaišimo priežastys, E. Pipiraitė atsakė nenorinti spėlioti, kol nėra tyrimų rezultatų.
Agentūros vedėja priminė, kad Širvėnos ir Kilučių ežerai yra išnuomoti MŽD Biržų skyriui. Nuomos sąlygų sutartyje numatytas ir panašių situacijų tyrimas bei pasekmių šalinimas. Anot E. Pipiraitės, MŽD Biržų skyrius kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba turėtų atlikti biologinius žuvų tyrimus, nes aplinkos apsaugos agentūra tokių tyrimų neatlieka.
Paklausus, kokios gali būti žuvų gaišimo priežastys, E. Pipiraitė atsakė nenorinti spėlioti, kol nėra tyrimų rezultatų. Ji sakė irgi girdėjusi įvairiausių versijų, tačiau jas patvirtinti ar paneigti reikia tyrimų duomenų.
Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas sakė žinantis šią problemą. Tačiau tyrimams, pasak jo, reikia 4-5 gyvų žuvų, turinčių ligos požymių. Tuomet jos būtų vežamos į Vilnių, Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kur ir atliekami panašūs tyrimai.
Anot specialisto, ant sergančių žuvų atsiranda dėmių, jos pradeda pūti ir žuvis nugaišta. A. Rinkūnas sakė neprisimenantis tokio atvejo Biržų rajone ankstesniais metais, tačiau prieš kelerius metus panašiai žuvys gaišo Pasvalio rajono upėse.
Pasak A. Rinkūno, žmonės gali nesibaimindami maudytis upėse ir ežeruose, žuvų ligomis jie neserga. Gerai iškepta ar išvirta žuvis irgi nepavojinga. Nedera valgyti tik žuvų, turinčių ligos požymių. Specialistas mano, kad liga turėtų liautis, kai pabaigs gaišti užsikrėtusios žuvys.
Deja, kol kas MŽD Biržų skyriui nepavyksta sugauti ir pristatyti Maisto ir veterinarijos tarnybai sergančių žuvų, kurios turėtų ligos požymių ir būtų dar gyvos. Tokios žuvys yra vangios, nenoriai maitinasi, todėl pagauti meškere ar spiningu jų nepavyksta. Pasak A. Rinkūno, apie tai žino MŽD Biržų skyriaus vadovas Kostas Galvelis ir, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau žuvys bus pagautos.
Tačiau ir nustačius ligą bei jos sukėlėją, anot Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, problema nebūtų išspręsta. Tokių telkinių, kaip Širvėnos ar Kilučių ežerai, dezinfekuoti neįmanoma, todėl liga gali baigtis tik natūraliai.
Tas pačias mintis išsakė ir MŽD Biržų skyriaus vadovas Kostas Galvelis. Jis tvirtai įsitikinęs, kad žuvys gaišta dėl ligos, ir kitų vaistų nuo jos nėra, išskyrus laiką. Puola ši neganda tiktai plėšriąsias žuvis – lydekas ir ešerius. K. Galvelio teigimu, apie 95 procentus sergančių žuvų – lydekos, pasitaiko tik vienas kitas ešerys. Pagrindinis ligos židinys yra Širvėnos ežere, viena kita nugaišusi žuvis randama ir Kilučių ežere. Pasak žvejo, Lietuvoje tai nėra retas reiškinys, pavyzdžiui, prieš kelerius metus krito ešeriai Mūšos upėje. Tyrimai šių žuvų gaišimo priežasčių nenustatė.
„Vaistų šiam reiškiniui nėra. Ežeras – ne akvariumas, neišpilsi vandens ir neišplausi. Tiesiog reikia pralaukti tą periodą“, – sakė MŽD Biržų skyriaus vadovas.
