Žuvų migracijos
Po vandeniu besidriekiantis šlaitas būna 1,5–2,5 m aukščio ir palei jį srovė – silpnesnė, nei pagrindinėje vagoje. Vokiečių karpinių žuvų meškeriojimo ekspertas Michaelis Shlöglis pasiūlė tokioje situacijoje naudoti 10–13 m sudurtines meškeres su šėryklėmis.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad plūdinė ir dugninei žvejybai naudojama šėryklė nesuderinami dalykai. Tačiau šio metodo logika paprasta: ne tik tada, kai vanduo žemas, bet ir jam kylant karšiai, kuojos, žiobriai, šapalai, plakiai, meknės ir net ūsoriai nuolat migruoja palei minėtą šlaitą, tačiau vienoje vietoje ilgai neužsibūna.
Šniukštinėdami įvairiausias užuolankas, plyšelius, kur gali pasitaikyti maisto, žuvys būreliais ir pavieniui plaukia prieš srovę, o paskui leidžiasi pasroviui ir vėl suka ratą. Norint sėkmingai jas meškerioti, reikia jas sudominti jauku, kad nepraplauktų pro gulintį ant dugno masalą.
Vietos ruošimas
Pirmiausia paruošiama meškeriojimo vieta – speciali platforma ir reikiamo ilgio sudurtinė plūdinė meškerė su specialiu montažu, į kurio konstrukciją įeina plūdė, parenkama pagal tėkmės stiprumą, šėryklė-krepšelis iš vielos tinklelio bei pavadėlis su kabliuku.
Ant šėryklės lankelio užveriama iš storo valo arba plonos vielutės susukta jungtis o per laisvąją jungties kilputę perveriamas valas, kuris sulenkiamas per pusę, kad susiformuotų didelė kilpa. Prie kilpos tvirtinamas pavadėlis su kabliuku. Kai meškerioti pasirengta, reikiamon vieton nugramzdinami 5–6 jauko rutuliai, kad srovė imtų juos plauti ir pasroviui nusidriektų žuvis masinantis kvapnus smulkių dalelių šleifas.
Šėryklės užmetimas
Tada ateina metas užmesti masalą, tačiau kaip tai padaryti, kad nereiktų į vandenį nardinti anksčiau laiko šėryklės? Iš jos paprasčiausiai iškart išsiplaus jaukas ir sumanymas nueis šuniui ant uodegos.
Kadangi sudurtinės meškerės valas paprastai būna tokio ilgio, koks yra meškeriojimo vietos gylis, M.Shlöglis siūlo montažą su šėrykle pasverti ant prisegto prie meškerykočio vamzdelių tvirtinimo bandažo dirželio, kuris būna atsikišęs į šoną, jei laisvas galas nenukerpamas.
Kai visos meškerės dalys sudurtos, ji paprasčiausiai pasukama 90 laipsnių, valas nuslysta nuo bandažo dirželio, o šėryklė atsiduria vandenyje. Svarelis nereikalingas, nes masyvi šėryklė puikiai įtempia valą ir laiko masalą vienoje pačioje vietoje. Iš šėryklės plaunamas jaukas atkreipia žuvų dėmėsį, o tada jos greitai aptinka masalą.
Kibimas matomas iškart, tačiau pakirsti nereikia skubėti, nes žuvis nejunta jokio pasipriešinimo, kadangi šėryklės jungties kilpute laisvai slysta valas, kol į ją neįsiremia antrasis kilpos galas. Na, o tada žuvis pasikerta pati.
