Dumbliai stumia žvejus iš Baltijos pakrančių

Prieš tris savaites Kuršių mariose prasidėjęs ir įšplitęs maždaug tuo pat metu į Melnragės pliažus reiškinys , kuris populiariai vadinamas vandens „žydėjimu“, dabar melsvai žalia tyre pavertė vandenį jau ir Latvijos bei Estijos pakrantėse, todėl šiuo metų laiku populiari žūklė dugninėmis Baltijos pliažuose tapo nebeįmanoma, o maudytis juose taip pat nepatariama.

 

Papėje (Latvija) atostogaujantis vilnietis meškeriotojas Algimantas Marcinkevičius telefonu patvirtino, kad kaimyninės šalies pakrantėse vanduo taip pat žydi ir žvejoti čia taip pat praktiškai neįmanoma. Kaliningrado technikos universiteto vandens biologinių ir biocheminių tyrimų laboratorijos specialistų duomenimis, vanduo „žydi“ palei visą Kuršių neriją, o dumblių masinio dauginimosi pikas dar nepasiektas. Tad mokslininkai mano, kad kol kas jūros taršos lygis – dar ne pats didžiausias. Kadangi ši vasara ypač karšta, sunku prognozuoti, kas bus, jei tokie orai tęsis dar kelias savaites? 

 

Koks Baltijos plotas užterštas milžiniškomis dumblių sankaupomis, padėjo nustatyti Europos bendrijai priklausančio Žemės palydovo „Envisat“ padarytos jūros akvatorijos  nuotraukos. Baltija „žydi“ nuo Suomijos šiaurėje iki Lenkijos įlankų ir Vokietijos pakrančių pietuose, o žalia koše virtusio vandens plotas dabar siekia 377 000 kvadratinių kilometrų.

 

Klaipėdiečio meškeriotojo Broniaus Rugelio teigimu, nėra prasmės mesti masalus į ne itin malonų kvapą skleidžiančią tyrę, nes joje žuvys nemato masalų. Kita vertus, žuvys pasitraukė toli krantų, nes priekrantės vandenyje – deguonies badas. Tad žūklė Baltijoje dabar įma noma tik iš laivų, t.y. atviroje jūroje.