Dviejų kilometrų gelmėje – nežinomos žuvys
Publikuota:
2010 liepos 22d. 06.58
/ Autorius:
Bronius Palionis / 15min.lt
Įdomu, kaip jaustųsi prie gėlavandenių ešerių ir karšių įpratęs mūsų krašto meškeriotojas, jei ištrauktų vieną iš pašėlusiai nepatrauklių žuvų, kurias australų mokslininkasi aptiko, tyrinėdami Osprėjaus rifą, esantį už 350 km nuo Kvinslendo valstijos šiaurės rytų pakrantės, nes tyrinėtojai tiesiog pritrūko žodžių ir daugumą savo radinių pakrikštijo bendru žuvų-velnių vardu.
Australijos mokslininkai teigia, tikėjęsi išvysti neįprastos išvaizdos padarų, tačiau didelėje gelmėje, kur tvyro amžina tamsa, gyvenančių žuvų išvaizda pranoksta bet kokias fantastinių filmų statytojų vizijas. Tyrinėtojai anksčiau neturėjo galimybių ilgą laiką nepaliaujamai stebėti didelių vandenyno gelmių gyventojus, tad žinios apie juos buvo epizodiškos, tačiau dabar tokias galimybes atveria Harbor-Branč (JAV) okeanografijos insituto specialistų sukurtos ypatingai juslios vaizdo kameros, galinčios panerti į gelmę ir valdomos iš tolo. Opsrėjaus rifo pagrindas sekliausiose vietose glūdi 1,4 km gelmėje, o vidutinis šio vandenyno rajono gylis – maždaug du kilometrai. Tyrinėtojų grupei vadovavęs profesorius Justinas Marshallas pažymėjo, kad tokie išsamūs ir grandioziniai tyrimai buvo daromi siekiant pažinti gyvybės formas ne tik vandenyno paviršiuje, bet ir dviejų kilometrų gelmėje, kuri ištirta mažiau nei Mėnulis. „Mes paprasčiausiai nežinome, kas ten gyvena, - sako profesorius, - o šie prietaisai leidžia pažvelgti ten, kur dar niekada neklaidžiojo žmogaus žvilgsnis, ir sužinoti, kokios yra gyvenimo pačioje didžiausioje Australijos biosferoje sąlygos“.
Mokslininkai dviejų kilometrų gelmėje aptiko keletą jau žinomų žuvų-meškeriotojų rūšių, žuvį-kirvį, medūzas, keletą rūšių vėžiagyvių ir moliuskų, tačiau tai tik maža dalis palyginti su daugybe mokslui nežinomų žuvų, primenančių monstrus. Tyrinėtojų nuomone, daugelis jų per savo egzistavimo istoriją nė trupučio neevoliucionavo. Šie gyvūnai prisitaikė gyventi labai atšiaurioje aplinkoje, kurios nepasiekia saulės spinduliai, kur tvyro amžinas šaltis, kur kiekvienas gyvas organizmas turi atlaikyti milžinišką slėgį. Tikriausiai todėl jų išvaizda mažų mažiausiai pamėkliška, tačiau svarbiausia, kad šių gyvūnų anatomija ir genetika gali padėti geriau suprasti, kaip per miliojonus metų vystėsi sekliose vandenyno vietose įsikūrę giminaičiai.
Australijos mokslininkų grupė rugsėjį planuoja naujais prietaisais tirti Pietų Amerikos pakrantes, kur tikimasi aptikti gigantišką aštuonkojį, kurio nervų ląstelės didžiausios iš visų mūsų planetoje gyvenančių gyvų organizmų.
geriau palygink nuotraukas, kad įstikintum ;]