Eksperimentas: kaip tapau žaliavalge, arba septynios dienos agonijos
Šį straipsnį skaitykite ir savaitraštyje „15min“
Išlikimas. Baltuosius eršketus išgelbėti nebesitikima
Publikuota:
2009 gruodžio 30d. 21.35
/ Autorius:
Linas Marukas / 15min.lt
Jungtinių Valstijų žuvų išteklių ir laukinės gamtos apsaugos tarnyba apgailestaudama pareiškė, kad per dvejus metus nė kiek nepavyko pagerinti didžiausių Šiaurės Amerikos gėlavandenių žuvų populiacijos būklę, todėl ši unikali rūšis gali visiškai išnykti per artimiausią dešimtmetį.
Vienintelė ir visiškiai izoliuota gigantiškų baltųjų erškertų populiacija gyvena Kutenėjaus upėje, plukdančioje vandenis per Montanos valstiją, Aidaho valstijos šiaurę ir Britų Kolumbijos apygardos pietinę dalį, kur įteka į Makenzio upę. Bedančiai baltieji eršketai – dinozaurų amžininkai, apie kuriuos – daug legendų įvairių indėnų genčių tautosakoje. Baltasis eršketas jose netgi vadinamas Manuku ir laikomas vandenų dvasia. Be jokios abejonės, indėnams didžiulį įspūdį darė šios reliktinės žuvies jėga ir dydis, nes baltieji eršketai gali siekti 6 m ilgį ir sverti... pusę tonos.
Mokslininkų teigimu, baltieji eršketai pradėjo sparčiai nykti prieš 35 metus, kai Kutenėjaus upę pertvėrė Libio hidroelektrinės, kurią valdo JAV ginkluotųjų pajėgų inžinerinis korpusas, užtvanka. Hidroelektrinė turi išskirtinę reikšmę aprūpinant JAV Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regioną elektros energija. Bet lazda turi du galus: išsiliejus didžiuliam tvenkiniui, didelėje upės vagos dalyje pakilo vandens lygis. Kadangi baltieji eršketai aptinkami tik gana trumpoje Kutenėjaus upės atkarpoje, kur yra ir jų nerštavietės, pastarosios atsidūrė gana giliai po vandeniu.
Žodžiu, eršketams veistis sąlygos tapo nepalankios. Žuvys priverstos kilti aukštyn ir ieškoti naujų nerštaviečių, tačiau jos – nelabai tinkamos. Tad baltųjų eršketų prieaugis kasmet vis mažesnis. Situaciją galima pagerinti tik vienu būdu – lanksčiau reguliuoti Kutenėjaus vandens lygį pavasarį, t. y. reliktinių žuvų neršto metu. Po keletą metų trukusių teismų, kariškiai ir federalinė valdžia pagaliau priversti nusileisti. Hidroelektrinė gamins pavasarį daugiau elektros energijos, tad bus išleidžiama daugiau vandens, o jo lygis upėje aukščiau užtvankos bus mažesnis, žemiau – aukštesnis. Kitaip tariant, normalizuosis. Deja, niekas negali pasakyti, ar šios priemonės padės eršketams sėkmingai išneršti. Gali būti, kad jos – jau pavėluotos.
Ichtiologų duomenimis, iki užtvankos statybos reliktinių baltųjų eršketų populiaciją sudarė 10 000 žuvų, o dabar joje – maždaug 500 gigantų. Baltieji eršketai aptinkami ir Makenzio upėje, tačiau jie genetiškai labai tolimi Kutenėjaus populiacijai, nes yra atskirti nuo jos nuo paskutinio ledynmečio laikų.
pats didziausias parazitatas zemeje yra zmogus......