Kiek lietuvių meškerioja?

Visos 15min.lt žūklės naujienos

Klausimas rimtas, nes nedaugelis politikų, Vyriausybės narių ir net žuvinkystės sistemos valstybės tarnautojų nelabai įsivaizduoja, koks yra meškeriojimo mastas ir kokia jo reikšmė ne tik kaip laisvalaikio praleidimo būdo, bet ir šalies ūkiui. Vienintelė institucija, kuri skyrė dėmesį šiam klausimui – Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC) – netrukus bus išformuota Saulėtekio komisijos iniciatyva, todėl naujų tyrimų greitai nebus atlikta, tačiau ir paskutinė apklausa – labai iškalbinga.

8 iš 10

Tyrimai, kuriuos LVVŽTC užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, rodo, kad meškeriojimas mūsų šalyje – patrauklus 8 vyrams iš 10 ir 3 iš 10 dailiosios lyties atstovių. Tokią nuomonę pareiškė apklausoje dalyvavę šalies piliečiai nuo 18 metų,  gyvenantys 20 miestų ir 63 kaimuose įvairiose šalies vietose.

Paskutinė atlikta apklausa atskleidė, kad kasmet žvejoja 17,6 proc. apklaustųjų, o 16,8 proc. deklaravo išlaidas, susijusias su meškeriojimu. Vadinasi, kasmet aktyviai meškerioja  478 700 pilnamečių Lietuvos gyventojų, o lėšų meškeriojimo poreikiams tenkinti išleido 457 000 asmenų.

Šie apklausos rezultatai labai panašūs į ankstesnius (2003 m.) tyrimų rezultatus – jų duomenimis meškeriojo 513 000 asmenų, iš jų – 38 000 15–17 metų. Palyginti su kitomis šalimis, žvejojančių piliečių procentas nėra rekordinis, nes, pvz., Anglijoje meškerioja iki 26 proc., o JAV – net 40 proc. gyventojų.


Atostogos žūklėje

Tyrėjai domėjosi, kiek laiko mūsų meškeriotojai per metus praleidžia žūklėje, nes be tokios informacijos tyrimas būtų neišsamus. Šis rodiklis aiškiausiai iliustruoja šalies gyvenimo lygį, galimybę turiningai leisti laisvalaikį. Apklausos duomenimis, vienas meškeriotojas per metus žvejoja vidutiniškai 21,4 dienos, tai – apie 6 proc. metų trukmės. Vadinasi, galima spėti, kad vidutinis statistinis Lietuvos meškeriotojas žūklėje praleidžia atostogas.

Visi šalies meškeriotojai bendrai su meškere rankose kasmet praleidžia apie  10 mln. 244 tūkst. dienų. Suprantama, kad ne visi meškerioja nuo ryto iki vakaro. Apklausa parodė, kad daugiausia laiko žūklėje praleidžia... namų šeimininkės, bedarbiai ir pensininkai – visi šios kategorijos piliečiai nurodė  kasmet meškeriojantys daugiau kaip 21 dieną. Na, o rekordininkai  žvejoja 100 dienų per metus. Tokių meškeriotojų – 2,9 proc.
  
Kokie laimikiai?
 
Meškeriotojai neslepia, kad privengia viešinti vietas, kur kimba žuvys ir dažniausiai nesako teisybės apie savo laimikius. Vis dėlto, tyrėjų nuomone, apklausos duomenimis galima pasitikėti, nes informacija apie laimikius – anoniminė. Atsakymai rodo, kad vienas meškeriotojas mūsų šalyje vidutiniškai sugavo 23,2 kg žuvų. Vadinasi, vidutiniškai per dieną, praleistą žūklėje, vienas Lietuvos meškeriotojas sugavo 1,1 kg žuvų.

Žinoma, meškeriotojas meškeriotojui nelygu. Apklausos duomenimis, 7,7 proc. meškeriotojų per metus sugauna 100 ir daugiau kilogramų žuvų, o 5,3 proc. meškeriotojų nesugauna nė vienos žuvies. Laimikių statistika – nėra iki galo išsami, nes apklausų duomenys neatspindi, kiek meškeriotojų paleidžia sugaunamas žuvis, o tokių jau yra nemažai.

Verslininkų, ichtiologų ir ekologų akimis, meškeriotojų laimikiai – įspūdingi. Tai rodo paprasčiausias skaičiavimas: vidutinį metinį laimikį (23,2) padauginus iš visų meškeriotojų skaičiaus pasirodo, kad per metus mūsų šalies meškeriotojai vidaus vandenyse, jūros priekrantės zonoje ir žuvininkystės tvenkiniuosesugavo 11 105 tonas žuvų.

Remiantis prof. Juozo Virbicko duomenimis, (2004 m.), bendra žuvų biomasė mūsų šalies vandenyse – maždaug 30 000 tonų. Vadinasi, jei tikėsime minėtais duomenimis apie žuvų biomasę, kasmet meškeriotojai sužvejoja daugiau kaip trečdalį visų Lietuvos vandenyse gyvenančių žuvų. Nors tuo ir sunku patikėti, tačiau ši prielaida maždaug atitinka ir mokslininkų ichtiologų tyrimų duomenis. Tad meškeriojimas daro didžiulę įtaką Lietuvos vidaus vandenų  ištekliams. Specialistai mano, kad dabartinis žuvivaisos lygis neatitinka meškeriojimo masto. Žuvų, ypač vertingų rūšių, reikia veisti kelis kartus daugiau nei dabar, tačiau papildomų lėšų tam neskiriama iš valstybės biudžeto jau daugiau kaip dešimt metų. Išformavus LVŽŽTC, bus privatizuoti žuvų veislynai, o tai reiškia, kad žuvų veisimas mūsų krašte beveik neegzistuos, nes žuvų jaunikliai privačiuose veislynuose kainuoja dešimt ir daugiau kartų brangiau