Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Žvejys
Sauliaus Žiūros/BFL nuotr. / Žvejys
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos meškeriotojams pateikiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintas Mėgėjiškos žūklės taisykles.

MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS TAISYKLĖS su priedais Aplinkos ministerijos puslapyje.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mėgėjiškos žūklės taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą.

2. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms. Kitiems privatiems vandens telkiniams. Šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-639 (Žin., 2005, Nr. 4-71).

3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

Organizuojant ir vykdant licencinę žūklę šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta Licencinės žūklės organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1–75 (Žin., 2005, Nr. 24–784). Saugomose teritorijose mėgėjų žvejybą papildomai reglamentuoja šių teritorijų tvarkymo ir gamtotvarkos planai ir individualūs apsaugos reglamentai.

II. SĄVOKOS

4. Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos:

4.1. mėgėjiškos žūklės įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai;

4.2. mėgėjiškos žūklės būdas – žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais;

4.3. žūklė nestandartiniais įrankiais ir būdais – stintų ar nėgių žūklė tinkliniais samčiais, taip pat nėgių žūklė bučiukais, turint nustatyta tvarka išduotą licenciją;

4.4. tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai;

4.5. draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai;

4.6. draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.

5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118-4395).

III. MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS REŽIMAS

6. Žvejys mėgėjas vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams arba nėgėms gaudyti bei 4 kitus mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus Kuršių marias, kur bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu.

7. Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.

8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

Per parą leidžiama sugauti 1 lašišą (Baltijos jūroje), šlakį (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, sykų, lydekų, šapalų, meknių, otų (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), 15 vienetų menkių ir ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Per parą sugautų šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg, Kuršių mariose neturi būti didesnis kaip 7 kg, o Baltijos jūroje – 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

9. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui žuveles bei uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, šių Taisyklių 13.1 ir 13.2 punktuose išvardytas žuvis bei į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33-970), įrašytas žuvis.

10. Mėgėjiškos žūklės varžybų metu gali būti netaikomi šių Taisyklių 6, 7 ir 8 punktuose nurodyti apribojimai, jei pagautos žuvys paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį tai suderinus su:

10.1. to regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys – neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žūklės plotus;

10.2. nuomininku ar žūklės ploto naudotoju – išnuomotuose vandens telkiniuose ar vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotus. Nuomininkas ar žūklės ploto naudotojas žūklės sąlygas turi suderinti su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu;

10.3. valstybinio parko direkcija (papildomai), jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko teritorijoje.

11. Draudžiama ši veikla:

11.1. gaminti, realizuoti, įsigyti arba laikyti draudžiamus žvejybos įrankius, išskyrus tinklinius ne mėgėjiškos žūklės įrankius, kurių gaminimo, realizavimo, įsigijimo ir laikymo tvarką nustato Aplinkos ministerija;

11.2. išimti iš vandens telkinių verslinės žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nepažymėtus draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams;

11.3. naudoti masalui gyvūnus, įtrauktus į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 (Žin., 2004, Nr. 130-4677);

11.4.vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo, taip pat šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis.

12. Draudžiama žvejoti:

12.1. be leidimo mėgėjiškai žūklei, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę; 12.2 draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais;

12.3. naudojant prie mėgėjiškų žūklės įrankių pritvirtintas ilgesnes nei 20 cm gumas;

12.4. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

12.5. kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais;

12.6. specialiaisiais ženklais pažymėtose verslinės žvejybos vietose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;

12.7. žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką), ties tvenkinių vandens nuleistuvais ir arčiau kaip 100 m nuo jų;

12.8. Kruonio HAE aukštutiniame baseine, pažeidžiant Kruonio HAE administracijos nustatytą lankymosi Kruonio HAE teritorijoje tvarką;

12.9. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. vidaus vandens telkiniuose naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose);

12.10. lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje;

12.11. ištisus metus 1 priede išvardytuose vandens telkiniuose.

12.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2 priede išvardintose upėse;

12.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be nustatyta tvarka išduotų licencijų 3 priede nurodytose upėse ar jų atkarpose;

12.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. 3 priede išvardintose upėse ar jų atkarpose.

 13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. D1-401 nuo 2006 m. rugsėjo 10 d.) redakcija

13. Draudžiama gaudyti:

13.1. šių rūšių žuvis:

skersnukius (Chondrostoma nasus L.);

vijūnus (Misgurnus fossilis L.);

jūrines nėges (Petromyzon marinus L.);

mažąsias nėges (Lampetra planeri Bloch.) ir jų vingilius;

kitus vandenyje gyvenančius į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus gyvūnus, jei jų žvejybai neišduotos licencijos;

13.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

be nustatyta tvarka išduotų licencijų vidaus vandens telkiniuose šias žuvis:

lašišas (Salmo salar L.) ištisus metus;

šlakius (Salmo trutta trutta L.) ištisus metus;

sykus (Coregonus lavaretus L.) ištisus metus;

upines nėges (Lampetra fluviatilis L.) ištisus metus;

13.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

mažesnes nei šių dydžių:

lašišas (Salmo salar L.) 60 cm;

šamus (Silurus glanis L.) 75 cm;

šlakius (Salmo trutta trutta L.) 60 cm;

salačius (Aspius aspius L.) 52 cm;

vėgėles (Lota lota L.):

Kuršių mariose 49 cm;

kituose telkiniuose 40 cm;

ūsorius (Barbus barbus L.) 47 cm;

sterkus (Stizostedion lucioperca L.) 46 cm;

lydekas (Esox lucius L.) 45 cm;

kiršlius (Thymallus thymallus L.) 29 cm;

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) 30 cm;

žiobrius (Vimba vimba L.) 28 cm;

šapalus (Leuciscus cephalus L.) 25 cm;

meknes (Leuciscus idus L.) 28 cm;

lynus (Tinca tinca L.) 25 cm;

plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus L.) 10 cm;

siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus L.) 10 cm.

Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiami atgal į tą patį vandens telkinį. Žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;

13.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-150 (nuo 2009 m. balandžio 12 d.) redakcija

nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius:

lydekas (Esox lucius L.) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.;

sterkus (Stizostedion lucioperca L.) nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.;

salačius (Aspius aspius L.) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;

kiršlius (Thymallus thymallus L) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.;

marguosius upėtakius (Salmo trutta fario L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

sykus (Coregonus lavaretus L.) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

otus (Scopthalmus maximus L.) nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.;

vėgėles (Lota lota L.) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.;

 karšius (Abramis brama L.) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose;

žiobrius (Vimba vimba L.) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.

 plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Žvejai mėgėjai privalo žvejodami su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba nemokamos žvejybos teisę, suteiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 265 „Dėl maksimalių mėgėjiškos žūklės leidimų kainų nustatymo ir nemokamos žvejybos teisės suteikimo“ (Žin., 2005, Nr. 35-1141), patvirtinantį dokumentą ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

18. Žuvų apsaugos tikslais Aplinkos ministerija gali nustatyti kitokį žūklės režimą bei priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų paankstinti arba pavėlinti žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų.

19. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, padarytą neteisėtai žvejojant, sunaikinant, sugaunant žuvis (jų ikrus), vertingų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal Vyriausybės nustatytus įkainius.

20. Šiurkštus Taisyklių pažeidimas – tai žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su draudžiamais žvejybos įrankiais, žvejyba draudžiamose vietose arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, taip pat kitoks Taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams įvertinta daugiau kaip 3 MGL.

21. Jei prie žūklės įrankių nėra savininko, valdytojo ar naudotojo, įrankius iki jų priklausomybės išaiškinimo nustatyta tvarka gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min