Publikuota: 2011 liepos 31d. 20:02
15min.lt

Meškeriotojo žinynas. Kas ir kur kimba rugpjūtį

Kiekvienas žūklės sezono mėnuo turi savo ypatybes, spalvą, taisykles ir net kvapą... Kas ginčysis, kad gegužę kvepiančios alyvos meškeriotojui primena ne gero ešerių kibimo pradžią, bet kvepalus! Taip ir rugpjūtis pakvimpa duona, pjaunamais javais, o tai reiškia, jog ir žuvys kuo puikiausiai ragauja augalinius masalus.
Rugpjūtis: kas ir kur kimba.
V.Armalio nuotr. / Rugpjūtis: kas ir kur kimba.

Tapk Žūklės laimikio draugu FACEBOOK tinkle.

Karšių masalai

Alytiškiai meškeriotojai tvirtina, jog Nemuno žuvims dabar geriausias masalas – žirniai su kviečiais. Ir „leščiai“ kaip kultuvės, ir pusantrasprandžiai mekšrai juos triauškia lyg kermošiaus riestainius.

Tačiau dar visą ateinantį mėnesį pagrindinė žūklės Nemuno aukštupyje ypatybė, matyt, bus geras šamų ir didelių karpių kibimas. Šilta vasara labai suaktyvinio šių žuvų gyvenimo ritmą.

Veisiejyje nuo rugpjūčio pradžios ankstyvais rytais ir prieš saulėtekį ima labai gerai kibti ešeriai. Jie tuntais iš sietuvų sukyla į medžioklės vietas palei meldus, sėklius, prie upelių žiočių.

Tose pat vietose, tik atokiau nuo ešerių vaikomo mailiaus, pozicijas užima lydekos. Jų kibimas, priešingai nuo ešerių, kurie labiausiai vertina „guminuką“, sunkiai nuspėjamas: rytą Veisiejo lydekos gali griebti „guminuką“, o po pietų – tik voblerį arba didesnę sukriukę. Druskininkų, Leipalingio ir gretimo Kapčiamiesčio meškeriotojai dabar vos ne kiekvieną savaitgalį  spiningais „šukuoja“ Veisiejo ir su juo susiliejančio Niedaus įlankas.

Dysnų laimikiai

Kitame Lietuvos pakraštyje, Dysnose ir Dysnykštyje, aktyviai kimba karpiai ir sėklius vis dažniau aplankantys sterkai. Dantytieji gelmių plėšrūnai itin mielai stveria nedidelius plūduriuojančius voblerius, kuriuos geriausia palei dugną vilkti specialia sistema, susidedančia iš rėmelio ir apačioje įtaisyto svarelio. Masalas tada pakankamai lėtai juda palei pat dugną, o tai pagrindinis veiksnys, skatinantis sterką griebti „grobį“.

Kupiškio mariose – šventiškos karšiautojų dienos. Kvapniais jaukais meškeriotojai suvilioja plačiašonius į duburių prieigas (ten gylis kiek mažesnis) ir meškerioja plūdine meškere. Dabar čia pagaunama ir didesnių kaip 2 kg svorio karšių. Anykščių meškeriotojai ankstyvais rytais iriasi prie garsiųjų Rubikių ežero salų ir čia tokiu pat būdu kaip kupiškėnai gaudo plačiašonius. Tačiau, vieninga visų nuomone, šiemet kimba tik vidutiniokai. Nors ir labai gerai.

Žuvų ganyklos

Rugpjūtį, kuris irgi žada būti šiltas, žuvys laikysis vasaros ganyklose ir meškeriotojams nereikės plaukioti po ežerą ar žingsniuoti paupiais jų beieškant. Pakanka tik šiek tiek numanyti, kokios žuvys kokiose vietose laikosi.

Pamaryje vasaros žūklė irgi pasieks apogėjų. Pavakare išplaukėme į Atmatos žiotis. Čia ešeriai meškeriojami iš kelių dešimčių valčių, kurių dauguma dreifuoja. Taip patogiausia užtikti ešerių būrelius. Meškeriotojai ešerius čia  vilioja guminukais, kuriuos patogiausia verti ne ant įprasto galvakablio, o ant „Jump-go“ montažo, kuris veikia ir kaip „mepsas“, ir kaip guminukas.

Tačiau kai kurie meškeriotojai pagal seną` tradiciją ant to paties „Jump-go“ montažo arba didesnės avižėlės veriamas kuokštas sliekų ir velkamas dugnu, kartkartėmis kilstelint masalą nuo jo kokius 15 centimetrų. Atmatos žiotyse dabar kimba stambūs, vadinamieji „mariniai“  ešeriai. Pasitaiko net kilograminių. Karšiautojai šiuo metu telkiasi prie Atmatos ir Skirtvytės duburių ir dambų. Tiesa, ne visi čia meškerioja karšius, kurie dabar labai mielai gundosi šutintais kviečiais, bet ir šapalus, meknes, nes masalas – tas pats. Tik įrankio reikia lengvesnio, pritaikyto meškeriojimui srovėje.

Kimba šamai

Į Nemuno žemupį rugpjūtį trauks ir šamų meškeriotojai. Išsirengiantys į tolimus naktinius  žygius šamai gaudomi didžiausio kalibro dugninėmis meškerėmis. Kad tamsoje būtų lengviau orientuotis, kur užmesta meškerė, prie jų laikiklių, įbestų į krantą, pritvirtinami žalsvi švyturėliai, kurių viduje – švytinti cheminė medžiaga. Kad nepražiopsotų kibimo, meškeriotojai naudoja karpių meškeriojimui naudojamus elektroninius kibimo signalizatorius. Dažniausi laimikiai – 5–10 kg šamai, į kuriuos vietiniai nė nepažvelgtų, nes tikro meškeriotojo supratimu, šamas prasideda mažiausiai nuo 15 kg.

Tiesa, Kėdainių meškeriotojai sakė, kad šamų bei karpių kibimo tendencija pasireiškė ir Nevėžyje. Ypač žemiau Kėdainių miesto. Labai didelių šamų nepagaunama, užtat karpiai kimba dešimtkilograminiai. Daugelis jų, žinoma, laimi dvikovą su meškeriotojais, tačiau jokiais kilogramais nepasversi emocijų, kurias šie patiria besigrumdami su didžiule žuvimi šiekštais užverstoje upėje. Poros kilogramų šamukai šią vasarą kimba ir Neryje, netgi pačiame Vilniaus mieste. Tik, deja, gaila, kad nesąmoningi meškeriotojai tuo naudojasi: šamų jauniklius gaudo dešimtimis ir neša parduoti į Kalvarijų turgų, o juk paaugę šie šamai galėtų suteikti daug smagumo meškeriotojams.

Atostogos prie Baltijos

Nemažai meškeriotojų, atostogaudami su šeimomis, laimę paskutinį vasaros mėnesį bandys pajūrio Šventosios upėje. Dažniausias laimikis čia – karšis arba karosas. Šioje upėje, aukščiau Liepojos plento, galima sugauti šapalų, o Šventosios žiotyse – plekšnių ir strimelių. Priklausomai nuo vėjo krypties jos čia užplaukia tuntais. Strimelių žūklė labai įdomi ir nesudėtinga, reikia tik mokėti gerai užmesti masalą, kuriuo gali būti paprasčiausi žvilgantys kabliukai be jokio masalo, tačiau geriausia naudoti specialias girliandas, kurių pasirinkimas visose pajūrio meškeriojimo reikmenų parduotuvėse toks, kad akys raibsta.

Plekšnių, strimelių žūklė būna sėkminga ir nuo Palangos tilto ar tiesiog paplūdimiuose. Tik šiuo atveju reikia apsirūpinti tvirtais 3.50–3.90 m meškerykočiais, kuriais galima nusviesti 70–100 m šimtgraminį svarelį. svarelį. Kadangi dažnai bangavimas siekia 4–6 balus, patartina naudoti žiedo formos svarelį, kurio briaunos nusėtos dantukais. Toks svarelis lipte prilimpa prie smėlėto dugno ir bangos neridena link kranto masalų.

Klaipėdos uosto molai – taip pat meškeriotojų sambūrio vieta. Čia kimba ne vien strimelės ar plekšnės, bet ir migruojančios iš Kuršių marių žuvys. Vienas kitas meškeriotojų ekipažas samdosi laivą ir plaukia ieškoti menkių. Tačiau laimikiai būna reti, o ir didžiosios menkės dar neskuba prie įšilusio vandens skalaujamų krantų.

Saulėtekis Asave

Paskutinį liepos šeštadienį tykiame Asavo užutekyje sulaukėme pirmojo aušros spindulėlio. Dar vakar vakare jauku pabarstytame plotelyje tarp dviejų meldų salelių lyg prikaltos smygsojo plūdės. Saulės spinduliams nurausvinus tamsų vandenį viena ėmė drebėti lyg drugio krečiama ir po kelių minučių ryžtingai nuplaukė į šoną. Pakirtus valas įsitempė, suverpetavo negilus vanduo ir blykstelėjo auksinis žuvies šonas. Netrukus dailus lynas suspurdo graibštelyje ir atsidūrė valtyje. Rugpjūtį vertėtų šios žūklės mėgėjams nepraleisti galimybės pasigalynėti su ta stipria ir geidžiama žuvimi, nes lynai dabar kimba visuose krašto vandens telkiniuose. Meškeriojimo laikas – ankstyvas rytas. Lynų meškeriojimui būtinai reikia pasiruošti – išvalyti vietą, jei dugnas labai dumblėtas, derėtų jį pabarstyti  smėliu. Svėdasų krašto meškeriotojai teigia, jog į lynams skirtą jauką būtinai
Įmaišyti šviežios kaimiškos varškės, kuri žalsvai auksinius dumblinėtojus traukia kaip magnetas.

Žuvys, vandenys ir masalai

Žuvis

Kaip kimba

Kur

Masalas

Jaukas

Lydeka

Visą mėnesį neblogai

Arčiau krantų, vandens augalijos, ties upelių žiotimis, upėse prie pagrindinės srovės

Vobleris, sistema plūdūriuojančiam vobleriui plukdyti, guminukas, Nr. 3–4 sukrė, gyva žuvelė

 

Ungurys

Gerai

Ties žolėto ir smėlėto dugno riba, prie upelių žiočių, sekliuose retais meldais apžėlusiuose plotuose

Stambus („naktinis“) sliekas, negyva žuvelė

„Ungurys“, smulkinti sliekai

Karšis

Gerai

Duburiuose, ties stačiais sėklių krantais, kur dugnas smėlėtas arba molingas, žolėtuose užutėkiuose netoli duburių, o upėse – duburiuose su grįžtamąja srove, senvagėse

Sliekas, musės lerva, tešla, šutinti kviečiai, žirniai

„Karšis“, šutinti kviečiai, duona

Kuoja

Gerai

Visur, stambiosios- giliau, netoli „karšinių“ vietų

Sliekas, musės lerva, grūdai, upėse-lašinukų gabalėlis, apsiuva

„Kuoja“, duona, džiuvėsiai, išspaudos

Raudė

Gerai

Sekliose, žolėtose vietose, užutėkiuose, kur daug lelijų lapų

Musės lerva, tešla, kinivarpa, musė, žiogas

„Universalus“, duona, tešlos gabalėliai

Šapalas

Gerai

Žemiau dambų, ties smėlėtais duburiais, po žilvičių šakomis, už vandens augalijos plotų pagrindinėje srovėje

Blizgutė, dirbtinė muselė, žiogas, karkvabalis arba jo lerva, varlytė, šutinti kviečiai, žirniai

Šutinti kviečiai, žirniai

Ešerys

Gerai

Prie krantų, kur ties meldais gylis siekia 1–1,5m, žolėtose upelių žiotyse, ankstyvais rytais ir vakare

Sukriukė, sliekas, guminukas, mažas vobleris, mailius, blizgutė, montažas „Jump-go“

 

Šamas

Vidutiniškai, palankiomis oro sąlygomis- gerai

Ties pagrindine vaga, kur akmenuotas dugnas, netoli duburių ir pačiuose duburiuose

Blizgė, guminukas, stambių sliekų pundas, vištos žarnos, gyva žuvelė

 

 

Skaityti visus komentarus 5
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Komentarų nėra
Į viršų
Rodyti senesnius straipsnius
Kategorijos pabaiga
Skaitomiausios naujienos
 

Paroda „RESTA 2014”

Paroda Renginiai Įsigyti bilietą