Našlaitės stintos aukso amžius

Šiemet stintos kimba kaip niekada gerai: šį savaitgalį vyksiančiai „Palangos stintos“ šventei besiruošiantys verslininkai tikino prikaupę pilnus aruodus. Marinuota, vytinta, kepta, rūkyta ar virta – stintą gardžiai paruošti tinka bet kuris būdas.

Anksčiau žvejų menkai vertinta žuvis išgyvena aukso amžių. Stintos vis labiau vertinamos, įtinka net išrankiausiems gurmanams. „Stinta išpopuliarėjo tik maždaug prieš dešimtmetį. Anksčiau žvejai gaudė tik menkes ir strimeles, su stintomis nežaidė“, – prisiminė palangiškis verslininkas, „Palangos stintos“ šventės sumanytojas Klaidas Pakutinskas.

Kvepia tik patelės

Kas yra ta žuvelė, dėl kurios šimtai žvejų traukia ant Kuršių marių ledo ar šąla rankas stovėdami ant Palangos tilto? „Ji dabar – žuvų karalienė“, – teigia patyręs žvejas S.Žulkus.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Laimikis

Stintos – žuvys praeivės, migruojančios gausiais būriais. Paprastai prie Lietuvos krantų pasirodo sausį. Gausiausia jos populiacija susitelkia palei Juodkrantę, Pervalką, Preilą. Atšilus stintos išplaukia neršti į Nemuną, pro Skirvytę.

Jūroje ir Kuršių mariose pagaunamos didstintės, galinčios užaugti iki 15–20 cm ir sverti iki 35–50 g.

Ežeruose traukiamos stintelės. Žemaitijoje stintelės pagaunamos tik Platelių ežere. Rytų Lietuvos ežeruose jos sutinkamos kur kas dažniau.

Bet pajūrio žvejai į ežerų stinteles tik numoja ranka: esą jos neprilygsta toms, kurias traukia iš jūros ar marių. „Argi tai stinta – jei nė nekvepia agurkais?“ – šaiposi žvejai.

S.Žulkus tikina – jūrų agurkų vardo nusipelno ne visos stintos. Agurkais kvepia tik patelės ir tik prieš nerštą. „Jos – kaip moterys. Prieš vestuves puošiasi, kvepinasi, o po vestuvių, žiūrėk, jau ir pamiršta papuošalus“, – juokavo S.Žulkus.

Stintos mėgstamos ir kaimynų latvių, tačiau kitose Baltijos jūros regiono šalyse ne itin vertinamos. Kodėl – palangiškiai atsakymo nežino. „Gal išneršusios jos nebe tokios skanios?“ – svarsto. 

Laimėtojas pagavo vieną žuvį

J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Stintas žvejai pataria kepti su visais ikriukais.

Ant Kuršių mario ledo įsitaisę stintų žvejai paprastai išsyk naudoja kelias meškeres su 3–4 specialiais kabliukais. Stintoms vilioti naudojami žuvies gabaliukai. Sėkmingą dieną žvejai iš eketės ištraukia šimtus stintų. Tačiau vienam žvejui mėgėjui per dieną leidžiama pagauti tik iki 7 kg stintų.

Deja, bet kartais ant ledo praleidus visą dieną, namo tenka eiti tuščiomis. Palangiškiai juokiasi prisiminę, kaip prieš kelerius metus „Palangos stintos“ šventės varžybas laimėjo žvejas, pagavęs... tik vieną žuvį.

Sunkus darbas

Stintos nuo Palangos tilto neretai gaudomos tinkliniais samčiais, žvejų vadinamais keseliais. Nuleidę tinklinį graibštą į vandenį, po kelių minučių žvejai jį iškelia. Jūra neretai apdovanoja ne tik menkėmis, plekšnėmis ar stintomis, bet ir akmenimis. „Tai iš tiesų sunkus darbas. Po kelių valandų tokios žvejybos, kelias dienas būna sunku ir rankas pakelti“, – apie tikrąją stintų kainą kalbėjo žvejai.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Prityręs žvejas Saulius Žulkus tikino, kad stintų kainą įvertins tas, kas supras, kaip sunkiai ji pagaunama.

S.Žulkus, ne vieną dešimtmetį į jūrą plaukęs tinklais gaudyti stintų, teigė, kad tik iš arti pamatęs, kaip žvejojama, pirkėjas gali suprasti, kodėl stintos kainuoja 14, o kartais dar daugiau litų už kilogramą.

Stintų tinklo „akys“ – 16–18 mm. Tinklas yra 35 m ilgio ir 3 m aukščio. „Tinklai nuleidžiami jūros pakrante tarsi užuolaida. Mažesnės stintos praplaukia, didesnės užstringa, pabandžiusios išplaukti įsikabina žiaunomis“, – pasakojo S.Žulkus.

Paprastai tinklai paliekami per naktį. Jei laimikis geras, į jūrą tinklų susirinkti išplaukę žvejai grįžta vandeniu beveik semiama valtimi. „Šlapias užpakalis – vadinasi, žvejas gerai gyvena, sausas – vadinasi, visai ne kas“, – juokėsi palangiškis žvejas.

Valgoma nuo uodegos

Palangos žvejai rekomenduoja paprastą stintos ruošimo receptą. Žuvį reikia išvalyti, bet ikrus palikti. Šie suteikia stintai ypatingą skonį. „Receptas labai paprastas: žuvį reikia pasūdyti, pavolioti miltuose. Jokio kiaušinių plakinio! Ir dėti į karštą aliejų. To visai pakanka“, – tikino K.Pakutinskas. Žvejai dar priduria – stintą skaniausia valgyti nuo uodegos, paliekant tik švarias ašakėles.

Ir Palangoje, ir Nidoje

15min.lt nuotr./Stintos kilogramas šiuo metu kainuoja 13–14 Lt.

Palanga šį savaitgalį kviečia jau į dešimtąją šventę „Palangos stinta“. Šventė šeštadienį prasidės nuo meškeriojimo varžybų ant Palangos tilto. 12 val. šventė bus oficialiai pradėta. Žadamos įvairios rungtys: stintų kepimo, valgymo, inkaro kėlimo čempionatai ir kt.

Nidoje „Stintapūkio šventė“ prasidės penktadienį. Joje žadama gausybė žiemiškų pramogų: poledinės žūklės čempionatas „Preilos blizgė“, ledrogių varžytuvės. Neringos svečiai bus supažindinti su unikaliu stintų žvejybos būdu – „bumbinimu“. Tikėta, kad „bumbinimo“ metu išdainuojami žodžiai „Stinta pūkis“ privilioja žuvis. Ties Neringos sporto mokykla bus atidarytas Žiemos pramogų parkas.

Šį straipsnį skaitykite ir savaitraštyje „15min“. Jį rasite paspaudę čia.