Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pirmasis velkiavimo čempionatas įvyko Kauno mariose

Pirmasis velkiavimo čempionato nugalėtojų duetas – Andrius Šiupinis ir Martynas Valiukas su laimikiu
Pirmasis velkiavimo čempionato nugalėtojų duetas – Andrius Šiupinis ir Martynas Valiukas su laimikiu
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Praėjusį savaitgalį Kauno marių pakrantėje ties Šlienava išdygo spalvingas palapinių miestelis ir suplevėsavo iš toli matomos pirmojo Lietuvos velkiavimo čempionato organizatorių rėmėjo „Jaxon“ vėliavos, primenančios burlenčių bures – šią stovyklavietę įkūrė ypatingo meškeriojimo spiningu būdo mėgėjai, susirinkę iš įvairių šalies kampelių pademonstruoti savo meistriškumo ir pasivaržyti dėl teisės vadintis geriausiais velkiautojais.

Tapk Žūklės draugu FACEBOOK tinkle, spausk „like“.

Ankstyvą šeštadienio rytą į Kauno marias išplaukė 16 komandų. Kiekvienoje po du narius, kurie turėjo teisę vienu metu vilioti žuvis trimis masalais. Pirmą kartą tokioje rungtyje išbandyti jėgas pasiryžo gana ribotas komandų skaičius, tačiau žūklės klubo spiningavimas.lt prezidentas ir varžybų vyriausiasis teisėjas Algirdas Janavičius pastebėjo, kad ne visi šiandien turi reikiamą tokio lygio varžyboms įrangą ir įrankius, todėl sirgalių susirinko daugiau nei dalyvių. Be jokios abejonės, ateinančiais metais iš jų tarpo čempionate dalyvaus nemažai tų, kurie savo akimis pamatė, kas yra šiuolaikinė velkė ir įsitikino, kad ne šventieji puodus lipdo.
 
Daugelis meškeriotojų vis dar įsivaizduoja, kad velkiavimas – archaiškas meškeriojimo spiningu būdas, kuris buvo labai populiarus, kai neturėta šiuolaikinių įrankių ir masalų. Svarbiausiu senojo velkiavimo stiliaus elementu buvo valtis, o įrankiu – iš plieninio strypo, įtaisyto į medinę rankeną, padarytas spiningas su tradicine inercine rite „Nevskaja“. Prie strypo buvo prilituoti iš stangrios vielos susukti valo žiedeliai, o ritė privyniojama 0,6-0,8 mm skersmens valo. Tokiu įrankiu buvo užmetamos ir plukdomos masyvios metalinės blizgės, o gaudymo objektas – lydekos.  Nors tokiu būdu velkiaujančių meškeriotojų dar gana dažnai galima išvysti mūsų krašto ežeruose, tačiau klasikinį masalą – blizges naudoja tik dalis, o kiti vilioja įvairias plėšriąsias žuvis vobleriais ir guminukais.
 
Dauguma jų naudoja naujos kartos meškerykočius iš anglies pluošto ir naujoviškas neinercines rites, bet ir iš jų tarpo tik nedidelė dalis yra susipažinę su naujoviška specialia velkiavimo įranga. Ją prieš varžybas buvo galima pamatyti ekspozicijoje, kurią įrengė kompanijos „Straideris“ specialistai. Visą šeštadienį ekspozicija, kurioje galima buvo pamatyti specialiai pritaikytas velkiavimui valtis, susipažinti su masalų gamzdinimo sistemos „downriger“ veikimu, sužinoti, kam naudojami masalų gramzdikliai ir kokias galimybes atveria vandens aitvarų panaudojimas, bei išsiaiškinti daugybę techninių detalių, buvo gulte apgulta specialiai jos apžiūrėti atvykusių smalsuolių. Daug kas net išbandė prancūzų gamintojo „BIC Sport“ valtis ir baidares, kurias eksponavo kompanija „Bigreta“. Šios valtys gaminamos Europoje iš ypatingo polietileno, todėl labai ilgai tarnauja, tačiau svarbiausias šių valčių privalumas – kompaktiškumas, nes jas galima vežiotis automobilio bagažinėje.
 
Trečią valandą po vidudienio lankytojų ir sirgalių dėmesys nuo velkiavimo įrangos nukrypo į vieną po kitos besišvartuojančias prie kranto čempionato dalyvių valtis, kurių atvykimo laiką stropiai fiksavo teisėjai. Pavėlavusiems grėsė baudos taškai, tačiau tokių neatsirado. Iš karto buvo matyti, kad ne visų varžybų dalyvių veiduose atsispindi šventinė nuotaika. Daug ekipažų grįžo be laimikio, tačiau tai dar viena pagal naujovišką standartą, kurį šalies meškeriotojams pasiūlė klubo spiningavimas.lt organizatoriai, rengiamų varžybų sąlyga, kuriai šiandien pritaria daugelis šalies spiningininkų. Mat nustatyti žymiai didesni įskaitinių žuvų normatyvai nei leistini gaudyti žuvų dydžiai, nurodomi vadinamosiose mėgėjų žūklės taisyklėse. Todėl teisėjų kolegijai galima buvo pateikti lydekas ne mažesnes kaip 55 cm, sterkus – ne mažesnius kaip 50 cm, o ešerius – ne mažesnius kaip 25 cm. Pirma, varžybų sekretoriaus Giedriaus Navicko nuomone, tai ugdo meškeriojimo kultūrą, o antra, geriau atskleidžia dalyvių meistriškumą, na, o trečia, išvaduoja teisėjų brigadą nuo būtinybės sverti dešimtis mažų ešerių ir lydekaičių.
 
Įskaitinius laimikius į krantą atgabeno tik keturios komandos, todėl teisėjų kolegija netruko paskelbti rezultatus: pirmąją vietą pirmajame Lietuvos velkiavimo čempionate užėmė vilniečių komanda „Lesertas“ (Audrius Šiupinis ir Martynas Valiukas), sugavusi tris įskaitinius sterkus, svėrusius 3 kg 315 g. Antri – Kauno komanda „Kablys“ (Jurgis Dabužinskas ir Egidijus Ivanauskas), sumeškeroję sterką, svėrusį 1320 g. Beje, jiems atiteko ir prizas už didžiausią sugautą žuvį. Trečią garbės pakylos laiptelį užėmė komanda iš sostinės „Vilniaus gestas“ (Aidas Undraitis), kurios įskaitoje – 520 g ešerys, o ketvirti – dar viena komanda iš Vilniaus „Draugai-2” (Rišardas Tupikovskis ir Edvardas Rutkovskis). Specialų prizą, kurį įsteigė UAB „Bigreta“ ir žurnalas „Meškeriotojas“, už didžiausią sumeškeriotą ešerį pelnė Aidas Undraitis, kurio laimikis buvo 32 cm ilgio. Šis prizas buvo įsteigtas specialiai, siekiant atkreipti šalies meškeriotojų dėmesį, jog labai sumenko mūsų vandenyse ešerių populiacija, ir norint paskatinti juos paleisti atgal į vandenį ešerius, mažesnius nei 15 cm.
 

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min