Pirmojo pasaulyje žūklės kalendoriaus autorius – lietuvis

Visos žūklės naujienos

Kalendorius išspausdintas Vilniuje dideliu tais laikais 4000 egz. tiražu. Pažymėtina, kad šis unikalus leidinys buvo pristatytas visuomenei, likus metams iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo. Tai buvo pirmas spaudos draudimo laikų leidinys lotyniškomis raidėmis, o leidimą jam spausdinti 1902 m. suteikė… Vilniaus generalgubernatorius.

Kalendorių, kurio turinys ir forma primena dabartinius sieninius kalendorius, sudarė Rusijos imperatoriškosios žuvininkų ir žvejų draugijos Vilniaus skyriaus sekretorius Povilas Matulionis. Šis faktas buvo žinomas tik siauram lietuviškosios spaudos tyrinėtojų ratui, nes Povilas Matulionis daugiau garsus kaip žymus miškininkas.

Lino Maruko iliustr./Pirmasis pasaulyje žūklės kalendorius

Garsus miškininkas
 
Pirmojo kalendoriaus meškeriotojams autorius gimė 1860 m. Kupiškyje. 1889 metais baigė Peterburgo miškų institutą, studijuodamas ir vėliau nuolat bendradarbiavo nelegalioje lietuviškoje spaudoje daugiausia liberalinėje.  P.Matulionis 1889-1898 metais dirbo miškininku Pskovo, 1898-1907 metais – Vilniaus ir Kauno gubernijose. 1905-1907 m dalyvavo revoliucinėje veikloje, o 1907-1918 m dirbo miškininku Suomijoje ir Rusijoje. Vėliau grįžo į Lietuvą: 1918-1921 metais dirbo Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos miškų departamento direktoriumi, 1922-1927 metais dėstė Dotnuvos žemės ūkio technikume, 1922-1924 dar ir Kauno universitete, buvo šio universiteto miškininkystės katedros vedėju, profesoriumi. 1924 metais P.Matulionis tapo pirmuoju Lietuvos žemės ūkio akademijos rektoriumi (iki 1928) ir tuo pat metu - akademijos miškotvarkos katedros vedėju (iki 1929). P. Matulionis - miško tipologijos mokslo pradininkas Lietuvoje, sukūręs Lietuvos miškų klasifikacijos lentelę, kurioje miškų augavietės suskirstytos į 3 grupes bei 10 rūšių. Profesorius sudarė pagrindinių Lietuvos medžių rūšių tūrių lenteles, metinės miškų kirtimo normos skaičiavimo formulę, Lietuvos kalnuotumo ir nuotakumo (1906 m.), apžvalginį (1922 m) bei reljefinį Lietuvos ir Latvijos žemėlapius (1922 m.). P. Matulionis kartu su J.Spuduliu 1885 metais parašė aritmetikos vadovėlį, 1906 metais išleido florai skirtą veikalą "Žolynas", kuriame yra apie 3000 jo surinktų augalų lietuviškų pavadinimų. Šie biografijos faktai įspūdingai atspindi žymaus kupiškėno interesų ratą, tad nenuostabu, kad profesorius rado laiko palikti pėdsaką dar vienoje srityje.

Lino Maruko iliustr./Pirmasis pasaulyje žūklės kalendorius

Visuotinis pripažinimas

Žūklės kalendorius buvo ne tik skaitomas, bet ir labai aukštai įvertintas: Vilniaus žemės ūkio parodoje jam buvo paskirtas bronzos medalis, parodoje Daugpilyje - pagyrimas. Po šio kalendoriaus ir žuvų sąrašo pakartotinio išspausdinimo Krokuvos žuvininkystės draudijos leidžiamame žurnale "Okolnik rybacki" jis tapo žinomas visoje Europoje. 

Labai reikšminga tai, kad šiame kalendoriuje pateiktos tam tikros žuvų biologijos žinios – neršto laikas, ikrų ir žuvų jauniklių apsaugos metas, leidžiamų žvejoti žuvų dydžiai, jame keturiomis kalbomis – rusų, lenkų, lietuvių ir lotynų – pateikiami žuvų pavadinimai, bet svarbiausia, kad pirmą kartą lotyniškais rašmenimis pateikti lietuviški žuvų vardai. Dauguma jų visiškai nesiskiria nuo dabar vartojamų , pvz. šapalas, kuoja, graužavirba, karšis, lynas, šamas, meknė. Žinoma, dalis šiandien nevartojami ir skamba egzotiškai, pvz., upėtakis vadinamas lašišius margasis, sykas – šelvis, ežerinis sykas – sija, ungurys – inguris, sterkas – starkis, lašiša – lašišius, plakis – plegždė, kiršlys – šparas. Šio kalendoriaus reikšmę žūklės kultūros pagrindų formavimui ir tolesnei meškeriojimo neversliniais įrankiais svarbą sunku pervertinti. Ji – neįkainojama.

Kita vertus, šio žūklės kalendoriaus išleidimas pastūmėjo literatūros apie meškeriojimą plėtrą visoje Europoje, kurioje tokie kalendoriai iki tol buvo neregėti. Tik P. Matulioniui sudarios ir išleidus lietuvišką žūklės  kalendorių, Rusijoje ir Vakarų Europoje pradėti sudarinėti panašūs žūklės ir medžioklės kalendoriai.

Pirmojo žūklės kalendoriaus išlikusius egzempliorius galima pamatyti Lietuvos Nacionalinėje M.Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto bibliotekose.