Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šilavoto karpis paskelbtas lietuviška žuvų veisle

Karpis
Karpis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pagaliau mūsų šalis gali ir pasidžiaugti ir pasigirti, kad turime pirmąją tautinę žuvų veislę – lietuviška karpių veislė „Šilavoto karpis“ žemės ūkio ministro K.Starkevičiaus 2010 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3D-133 pripažinta savarankiška žuvų veisle, tačiau šios žinios buvo laukiama jau kelintus metus, todėl tai naujiena – visuomenei, o ne ichtiologams ir žuvininkams.

Visos žūklės naujienos

Tiksli data – nežinoma

Karpiai Lietuvoje auginami jau keletą amžių. Taip paprastai rašoma ne tik populiariuose straipsniuose, bet ir enciklopediniuose leidiniuose, kai bandoma apibrėžti datą, kada mūsų krašte atsirado karpiai? Manoma, kad pirmieji karpiai pas mus įvežti iš Lenkijos ir Čekijos ir priduriama, kad  XX a. pradžioje daugelis stambesnių ūkininkų ir dvarininkų jau buvo įsirengę tvenkinius, kuriuose jie augino karpius. Žinoma, tvenkiniai tvenkiniams nelygu, nes, pvz. Tiškevičių rūmuose Kretingoje, žiemos sodo tvenkiniuoe karpiai buvo auginami daugiau dekoratyviniais nei kulinariniais sumetimais. Tad tikslią karpių auginimo Lietuvos vandens telkiniuose ir  tvenkiniuose pradžią gaubia neaiškumų šydas.
  
Drąsoka būtų kategoriškai teigti, kad karpiai Lietuvoje pradėti veisti ir auginti prieš porą ar net trejetą šimtų metų. Kadangi nekyla abejonių, kad sukultūrintos karpių veislės žuvys buvo atvežtos iš šalių, su kuriomis Lietuva palaikė daugiau ar mažiau glaudesnius ryšius jau ir prieš tūkstantį metų, tai galima daryti išvadą, kad mūsų protėviams tvenkininiai karpiai žinomi maždaug tiek pat, kiek ir tų kraštų gyventojams. Kadangi pripažįstama, kad kaimyninės Lenkijos dabartinėje teritorijoje karpiai pradėti auginti vienuolynų tvenkiniuose XII amžiuje, tai su šiomis žuvimis galėjome susipažinti jau prieš aštuonis amžius. Beje, turint galvoje, kad maždaug 30 proc. Lietuvos teritorijos per 1919 metų lenkų kariuomenės įvykdytą Suvalkų ir Vilniaus krašto anšliusą demarkacinėmis linijomis iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo atskirta nuo mūsų krašto, o paskui į jo sudėtį taip ir nesugrįžo, reiktų praplėsti mūsų šalies dydžio suvokimą ir daugelį procesų vertinti pagal tuometinį mąstelį. Tai liečia ir karpių atsiradimo Lietuvoje pradžios datą – ji gali būti tokia pat kaip ir Lenkijoje, nes karpiai ypač gausiai buvo veisiami ežeringoje buvusios Lietuvos teritorijoje, kur buvo suformuoti tvenkinių kompleksai bei klestėjo dvarai ir stambūs ūkiai.
  
Dunojaus pėdsakas

Ichtiologai teigia, kad mūsų žemyne veisiami karpiai yra kilę iš tipinio arba europinio sazano (laukinis karpis – red.) porūšio, kuris gyvena Pietiniuose Europos vandenyse. Būtent iš šio porūšio susiformavo kultūrinės karpių veislės. Sazanai Lietuvoje reti, bet aptinkama daug hibridų su kultūrinėmis veislėmis. Vieno garsiausių Lietuvos ichtiologų Juozo Virbicko nuomone, tvenkininiai karpiai kilę iš Dunojaus sazano. Per 500 m.išvesta kelios dešimtys jų veislių, kurios skiriasi kūno forma, žvynų danga, spalva, atsparumu ligoms ir nepalankioms sąlygoms. Bet svarbiausia ne tai – su karpiais, o ypač su Dunojaus karpiais mūsų protėviai tikrai buvo pažįstami nuo neatmenamų laikų, nes padunojės teritorijos buvo žemaičių, aukštaičių ir kitų mūsų tautą sudariusių genčių lankomos ir atskirais laikotarpiais tampančios gyvenamąja vieta.
  
J.Virbicko manymu, Lietuvoje karpiai pradėti auginti XVI a., gal kiek vėliau. Dabar šalies tvenkiniuose, kurių kompleksai buvo nusiaubti per antrąjį pasaulinį karą, auginami kelių veislių – Bubių, kilę iš užsilikusių nuo ikikarinių laikų čekoslovakiškų laikų, Ukrainos, įvežti po antrojojo pasaulinio karo, vokiečių ir japonų spalvotieji (nuo 1975 m.) karpiai.

Šilavoto įdirbis
 
Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais daugelis tvenkinių žuvininkystės ūkių buvo sugriauta, o senosios veislinės karpių bandos sunaikintos arba sumaišytos, todėl selekcinę veiklą reikėjo pradėti iš naujo. Rekonstravus senuosius ir sukūrus naujus tvenkinių ūkius, karpiai buvo auginami neatsižvelgiant į jų kokybę ir kilmę. Po dešimtmečio tapo aišku, kad tinkamai organizuoti veislinio-selekcinio darbo, kuris leistų išvesti tinkamą Lietuvoje auginti karpių veislę, be specializuoto ūkio neįmanoma.
  
1967 m. Prienų rajone pradėtas statyti Šilavoto veislinis-selekcinis žuvų ūkis (pastaraisiais metais – Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Šilavoto filialas), o pirmieji tvenkiniai pradėti eksploatuoti 1972 m.  – nuo tada ir prasidėjo pagrindiniai lietuviškos karpių veislės kūrimo darbai.
   Vykdant selekcinius kryžminimus tarp įvairių veislinių atmainų karpių, gerais rodikliais išsiskyrė Bubių ir Vokiečių (BV) veislių mišrūnai. Ilgamečio selekcinio darbo dėka iš šių mišrūnų išvesta Šilavoto karpių veislė, ypač tinkama auginti Lietuvoje. Ji pasižymi geromis reprodukcinėmis ir augimo savybėmis, yra gyvybinga, produktyvi, gražaus eksterjero. Šios veislės karpiai auginami visose Lietuvos žuvininkystės bendrovėse, eksportuojami į užsienio šalis.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min