Sukrė, kuriai buvo lemta išlikti

„D.A.M. Libelle“ – spiningo masalas, visuose kontinentuose išgarsinęs kažkada aktyviai kūrusios žūklės naujoves kompanijos vardą. „Libelle“ – tai unikali sukrė, kuri yra tokia pat žymi ir garsi kaip nepakartojama kompanijos „Mepps“ sukrė „Aglia“, stulbinanti paprastumu kompanijos „Rublex“ sukrė „Veltic“ arba skandinavišką sumanumą demonstruojantis šedevras – „Myran“ kompanijos sukrė „Toni“. Visos minėtos sukrės jau prieš kelis dešimtmečius pakilo į spiningo klasikos rangą, tačiau „Libelle“ tapo dar ir raritetu, nes labiausiai vertinamos praėjusiame šimtmetyje pagamintos šio modelio sukrės. Retkarčiais pasirodo nedidelės „Libelle“ sukrių serijos, dažniausiai pagamintos kurios nors Europos šalies vietos rinkai.

Patyrę spiningininkai pabrėžia, kad vertos dėmesio tik tos sukrės, kurios pagamintos praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį ir tos, kurios yra tiksli pastarųjų kopija. Sukrė turi atitikti originalą ne tik išoriškai , bet ir kiekviena jos detalė turi būti identiškos masės kaip ir originalo detalės, o tai reiškia, kad tiek korpusas, tiek lapelis turi būti pagaminti iš tinkamo metalo, absoliučiai identiškai atkartoti originalo proporcijas ir formą. Ekspertai pabrėžia, kad ypač svarbu, jog „naujadaro“ lapelis būtų nukaldintas iš absoliučiai tokio pat storio, kaip ir originalo lapelis. žalvario skardos.

D.A.M. sukrė tapo legenda neatsitiktinai – ši sukrė turi tokių savybių, kurie užtikrina jai vieno geriausių visų laikų spiningo masalų, pritaikytų žvejoti tėkmėje, laurus. Po šios sukrės debiuto susiformavo naujas tokių spiningo masalų tipas, kurį dabar priimta vadinti „long“ sukrėmis. Šių masalų lapelių forma primena žilvičio lapą, tačiau tik vienintelės „Libelle“ sukrės lapelis nukaldintas taip, kad centrinėje dalyje per vidurį būtų iškilusi statoka briauna, kuri baigiasi ties trikampio formos plokštumomis lapelio priekyje ir gale. Tokia sukrės lapelio konstrukcija užtikrina du dalykus: pirma, masalas užsiveda vos pradėjęs grimzti, antra, sukrės lapelis sukasi aplink ašį labai smailiu kampu, o tai sumažina vandens pasipriešinimą, kurį patiria tradicinė „Aglia“ tipo sukrė, plukdoma prieš srovę.

Didelio kalibro „Aglia“ tipo sukres plukdyti prieš srovę įmanoma tik, naudojant daugiaguoles, didelę traukos galią turinčias žvejybos rites, o su „Libelle“ tokio efekto nepatirsi. Sukrė gręžte gręžia srovę ir plaukia visiškai lengvai, bet tai nereiškia, kad jos veiksmingumas menkesnis. Vokiečių meškeriotojai seniai pripažįsta „Libelle“ esant vienu geriausių šlakių žūklės masalų. Ypač drumstame ir pakilusiame po lūčių ar polaidžio vandenyje. Dar vienas „Libelle“ privalumas tas, kad dėl „protingos“ korpuso svarelio konstrukcijos ši sukrė palyginti menkai susuka valą.

„Libelle“ biografija – vaizdinga iliustracija, patvirtinanti, kad meistrus genialūs jų kūriniai visada pergyvena, o dažnai, dar jiems gyviems esant, įgyja savo nepriklausomą likimą. Kita vertus, nors daugelio dabar spiningo masalus gaminančių kompanijų gamoje yra įvairių „long“ tipo sukrių, tačiau „Libelle“ konstrukcija kol kas nepranokta. Antra, ji – vis dar „long“ tipo sukrė su ilgiausiu lapeliu, o tai priklauso nuo ypatingos masalo konstrukcijos.