Prieš kelias dienas žiniasklaidoje teko skaityti publikaciją apie klaipėdiečio S.Jokužio sėkmę – prie suskystintų gamtinių dujų terminalo sugautą apie dešimt kilogramų svėrusią lydeką. Galima numanyti, kad tai tikrai ne paskutinė tokio didumo aštriadantė šį žūklavimo atviruose vandenyse sezoną dar užkibsianti ant žvejų kabliukų. Taip pat džiugina, kad nepaisant intensyvios tūkstančių šalies žvejų veiklos Lietuvos vandenyse, juose vis dėlto dar pasiseka sužvejoti solidžių vienos ar kitos rūšies žuvų egzempliorių.
Ypač tai pasakytina apie Suvalkiją, kurioje nedaug vandens telkinių, o mėgstančių žvejoti žmonių ratas labai skaitlingas. Taigi šįkart žvejo laimė nusišypsojo marijampoliečiui Kaziui Domarkui, kuris, po kasdieninių darbų ir rūpesčių atėjusį savaitgalį nusprendė praleisti su spiningu rankose ir tuo pačiu pasigėrėti nuostabiais rudenėjančios gamtos vaizdais.
Prie kelio Kalvarija–Vištytis tyvuliuojančiame Jurgežerių vandens telkinyje, netoli vaizdingoje vietoje esančios „Gintaro“ poilsiavietės, iš valties žūklaujančio žvejo masalą-sukriukę, maždaug pusantro metro gylyje stvėrė štai tokio didumo aštriadantė.
Beje, nuo mažų dienų, dar gyvenant tremtyje, Sibiro upėse pradėjusiam žvejoti Kaziui devynis kilogramus svėrusi ir 110 centimetrų ilgio lydeka tapo, kol kas didžiausia jo gyvenime sužvejota žuvimi. Kibimo metu smūgio būta labai stipraus, o agresyvi plėšrūnė pajutusi kabliuką įnirtingai priešinosi, demonstravo savo kovinį charakterį. Tad valtyje ji atsidūrė tik po ketvirtį valandos trukusios kovos.
Tarsi žirgas dantytoji paniškai po vandens telkinio akvatoriją tampė guminę valtį su adrenalino pliūpsnį patyrusiu žveju. Dabar dvikovą su lydeka-monstriuku laimėjęs Kazys Domarkas ketina kreiptis į Kaune įsikūrusio Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojus, kad šie pagamintų iš trofėjinės lydekos galvos suvenyrą, priminsiantį jam laimės akimirką ir rasiantį deramą vietą jo namuose.
