Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žūklės ABC. Tikra ir mitinė slėgio įtaka

Barometras
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Lokalioje teritorijoje barometras padeda numatyti netikėtas oro permainas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors aukštų technologijų eroje orų prognozės meteorologinėse interneto svetainėse išrašytos savaitei į priekį, tačiau ne vienas meškeriotojas saugioje vietelėje laiko barometrą – prietaisą, matuojantį atmosferos slėgį, kurio kitimas, žūklės ekspertų teigimu, vos ne magiškai veikia žuvų elgseną. Literatūroje meškeriojimo tema aprašyti dešimtys betarpiškų liudijimų, kokiomis nesėkmėmis baigėsi išvykos prie vandes, kai buvo nepaisoma akivaizdžios atmosferos slėgio kaitos. Bet ar tik todėl reikia užmesti akį į barometro skalę?

Tapk ŽŪKLĖS LAIMIKIO draugu FACEBOOK tinkle, drąsiai spausk čia.

Nematomi ir nepageidaujami svyravimai

Kai meškeriotojai grįžta su menku laimikiu arba visai be jo dažniausiai kaltinamas atmosferos slėgis arba netinkama Mėnulio fazė. Labai dažnai galima išgirsti, kad žuvys buvo vangios ir nekibo, nes akivaizdžiai kito oro slėgis. Ar visas nesėkmes galima nuraštyti jo sąskaita? Atmosferos potvyniai ir atoslūgiai akimi nematomi. Medikai teigia, kad juos pajusti ar net nuspėti gali tik asmenys, turintys kraujospūdžio problemų, o štai barometro rodyklė bešališka ir juos fiksuoja tiksliai. Barometro stulpelio kilimas arba kritimas rodo, kad kinta atmosferos slėgis. Seniai žinoma, kad jis veikia gyvus organizmus, o žuvis verčia vienaip ar kitaip keisti elgseną. Tiesa, ne visas: mokslininkai nustatė, kad didelėje gelmėje gyvenančios jūrinės žuvys net nežino, kad atmosferos potvyniai ir atoslūgiai apskritai egzistuoja, nes jų visiškai nejaučia.Tačiau manoma, kad gėlavandenės ir jūros priekrantės žuvys nuo jų labai priklauso. Tad ką apie tai gali pasakyti barometro rodomi pokyčiai?
 
Kai slėgis kyla, barometro stulpelis taip pat ūgteli. Kada atsmosferos  slėgis mažėja (labiausiai - per didelę vėtrą ar uraganą), stulpelis taip pat krenta. Beje, didžiausias skirtumas tarp maksimalios ir minimalios padalos - maždaug 0,9 atmosferos. Paprastai keičiantis orams, t.y. susiduriant šilto ir šalto oro frontams, barometro parodymai kinta ne daugiau kaip 0,6 atmosferos. Kur kas iškalbingesnis dalykas - barometro stulpelio kritimo arba kilimo greitis, nes jis parodo, kokiu greičiu artėja oro permaina. Spėriai artėjantis atmosferos frontas stulpelį kilsteli per valandą gana žymiai, bet atsmosferos slėgis nesikeičia taip greitai, kad galėtų per kelias akimirkas visiškai pakeisti žuvų elgseną. Tyrimai parodė, kad slėgio kitimo įtaka žuvų apetitams auga palaipsniui. Tad galima daryti prielaidą, kad pokyčiai nepageidautini, bet ar jų įtaka tokia lemianti? Ar tikrai geriausias metas žūklei tada, kai slėgis nekinta kelias dienas.
 
Veiksnių suma
Atmosferos slėgio kitimas vienas savaime nedaro tokios įtakos žuvims, kad viską jų gyvenime apverstų aukštyn kojomis. Kartu su oro slėgiu kinta ir debesuotumas, ir oro bei vandens temperatūra, vėjo kryptis bei stiprumas, gali pradėti arba nustoti lyti, pakilti arba nukristi vandens lygis ežeruose, upėse, o ypač jūroje, kinta taip pat ir oro drėgnumas. Mokslininkai mano, jog procesai, kuriuos sukelia oro slėgio pokyčiai, ypač tie kurie vyksta vandenyje, gerokai smarkiau įtakoja žuvų elgseną nei pats oro slėgis. Jis tiesiog sukelia grandinę pokyčių, tarp kurių vandens slėgio, vadinamo hidrostatiniu slėgiu, kitimas. 
 
Kuo didesnė gelmė, tuo šis slėgis didesnis. Tai puikiai žino narai. Šis efektas juntamas todėl, kad vanduo  800 kartų tankesnis už orą. Tad slėgis vandenyje didėja daug greičiau nei ore: 10 metrų gylyje vandens ir atmosferos slėgių suma lygi 2 atmosferoms, 20 metrų gylyje slėgis sieks 3 atmosferas, 30 – 4 ir t.t.  Žuvys yra prisitaikiusios pakelti  hidrostatinį slėgį, nes turi plaukiojimo pūsles, kuriose gali labai greitai kisti viduje esančių dujų kiekis. Bet jis kinta ne tik dėl atmosferos slėgio pokyčių, plaukiojimo pūslė turi prisitaikyti prie naujų sąlygų, t.y. prie kitokio hidrostatinio slėgio, jei žuvis paprasčiausiai paneria giliau. Tad, hidrobiologų teigimu, hidrostatinio slėgio poveikis kiekvienai žuviai kinta, kai jos  keičia savo buvimo vietą vandens storymėje. Žuvys tai daro dėl įvairių priežasčių – neria gilyn ieškodamos šalto vandens, plaukia į pakraščius rasti patogių nerštaviečių, sprunka nuo plėšrūnų, ieško maisto. Hidrobiologai teigia, kad palyginti nedaug pakeitusi savo vietą gelmėje, žuvis patiria nemažus slėgio poveikio pokyčius. Štai užtenka panerti 1 metrą giliau ir  žuvis pajus dešimtadaliu atmosferos didesnį slėgį. Tai didesnis slėgio pokytis nei tas, kurį gali lemti atmosferos slėgis arba orų kaita. 
 
Nepamirškite, kad kintantis atmosferos slėgis paveikia hidrostatinį slėgį maždaug per vieną dieną, o žuvis savo noru gali per kelias sekundes atsidurti aplinkoje, kur patirs kelis kartus didesnį slėgio pokytį. Trečia, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vandens potvyniai ir atoslūgiai, kuriuos sukelia Mėnulio trauka, taip pat stipriai veikia hidrostatinį slėgį. Jei vandens lygis pakyla vienu metru, hidrostatinis slėgis padidėja maždaug 0,09 atmosferos. Tai yra dvigubai didesnis atmosferos slėgio pokytis nei tas, kuris įvyksta smarkaus uragano metu. Bangavimas taip sukelia momentinius, o kartu labai nepastovius hidrostatinio slėgio pokyčiams, pvz., pusės metro bangos pakeičia slėgį maždaug 0,6 atmosferos. Slėgio kitimo dažnumas priklauso nuo bangų tankumo, o tarp jų kilimo - vidutiniškai 4-6 sekundžių pauzės. Tad esant dideliam bangavimui slėgis bus pastebimas didesnis, nei ramiu oru. Hidrostatiniam slėgiui įtaką daro ir paties oro svoris, pvz., drėgnesnis oras sveria daugiau, stipriau slegia vandens paviršių.
 
Kas svarbu, o kas ne
Atsižvelgdami į minėtus faktus, mokslininkai pabrėžia, kad atmosferos slėgio įtaka žuvų elgsenai nėra tokia didelė, kaip priimta manyti. Be jokios abejonės, ji buvo sureikšminta dėl visiškai subjektyvių priežasčių. Juk kai nekimba reikia kažkaip pasiteisinti, kodėl likai be laimikio, o pripažinti, kad esi nepakankamai patyręs nepalankiomis sąlygomis sumeškeriotoi žuvį, labai žeidžia orumą. Daug geriau, jei egzistuoja kažkokios objektyvios, nuo mūsų valios nepriklausančios priežastys, nulėmusios prastą kibimą. Tad ar verta stebėti barometro stulpelį? Tiesa, dabar mūsų namuose tokių barometrų jau nėra – visi su rodyklėmis, kurios daug aiškiau rodo slėgio pokyčius, o patys barometrai dabar primena stilingus laikrodžius. Tad toks prietaisas labai papuošia kabinetą ar svetainę. Tačiau akivaizdu, kad baidytis jo rodomų net ir pačių staigiausių slėgio pokyčių nereikia, nes žuvies apetitas nepasikeis taip greitai,  kad nespėtumėte nuvykti prie vandens. Net didelis atmosferos slėgio pasikeitimas neprilygsta tiems pokyčiams, kuriuos žuvis jaučia nuolat. Svarbiausia yra atsižvelgti į barometro parodymus, planuojant išvyką prie vandens. Jei blogo oro tikimybė didelė, tai neverta ir meškerioti, nes žuvis irgi nemėgsta darganos.  Beje, jei rengiatės žvejoti upėje, kur gyliai neviršija kelių metrų, atmosferos slėgio pokyčiai, kuriuos rodo jūsų barometras, išvis nėra lemiantys, nes gelmė – nedidelė. Tad į tokią žūklę drąsiai galima vykti bet kokiu oru, tačiau procesas turi būti smagus, o pučiant uraganinima vėjui jis tampa varginančiu. Tad visiškai nurašyti barometrą nepatartina dar ir todėl, kad jis parodo, kada bus giedra, o kada prapliups lietus, lokalioje teritorijoje, kurioje didieji meteorologijos centrai oro neprognozuoja. Taip gali pavykti išvengti nepageidaujamos liūties.
 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min