Abejotina sėkmė
Galbūt kažkam tokia sėkmė, kai ištrauki iškart tris žuvis, sveriančias penkioliką kilogramų, atrodo norų išsipildymo viršūne, tačiau priimtina tik tuo atveju, jei reikia greitai prigaudyti žuvies pietums. Keli tokie bandymai ir man iš karto tapo aiški vadinamojo „planinio“ meškeriojimo schema. Kai užkibo menkė, ėmiau spėriai vynioti valą, masalų virtinei pakilus kiek aukščiau, jį pastebėjo pikša, kuri taip pat stvėrė jai patikusį „skanėstą“, o kai masalai lyg greituoju liftu pakilo dar keliasdešimt metrų, blizgute susidomėjo saida. Todėl tolydžio didėjo laimikio masė, o jo traukimo į paviršių tempas lėtėjo.
Manau, kad daugelis į šiaurės platumas vyksta gaudyti trofėjinių žuvų, o naudodamas masalų virtinę niekada negali tiksliai žinoti, ką gaudai ir kas kibs. Kai susikaups šiokia tokia patirtis, pamatysite, kad masalų virtinė geriausiai tinka gaudyti minėtas tris žuvų rūšis. Tiek otai, tiek gelmėje tūnančios vėgėlės, molvos ir vilkžuvės masalų virtines atakuoja dažniausiai atsitiktinai.
Kita vertus, su ištraukta žuvimi reikės kažką daryti: jei pasiimsi į krantą, reikės darinėti, o jei neimsi, teks išmesti. Deja, iš didžiulės gelmės ištrauktos žuvys praktiškai atryja savo vidurius, todėl jas paleisti nėra jokios prasmės. Todėl daugelis čia atvykstančių europiečių elgiasi absoliučiai pragmatiškai – fotografuoja laimikius ir atsikrato jų. Į krantą atsiveža tik porą egzempliorių vakarienei arba trofėjinį laimikį, iš kurio vėliau daroma iškamša.
Kibimo pliūpsniai
Jei naudosite masalų virtinę su pilkeriu, kibimo pliūpsnių, kurie kartojasi kas keliolika minučių, metu galite į valtį priversti tiek žuvies, kad stovėsite joje iki kelių. Lietuvoje gyvenant sunku įsivaizduoti tokį kibimą, todėl ne vienas meškeriotojas, pakliuvęs į šiaurės platumas, švelniai tariant, sutrinka ir pumpuoja, kol rankas ima smelkti nuovargis. Mums jau pačią pirmąją dieną pavyko save paimti į rankas ir po kelių trijų keturių žuvų traukimų iš šimtmetrinės gelmės iš meškerės montažo pašalinti masalų virtines. Padėjome meškerioti tik dideliais klasikiniais pilkeriais. Tai dar vienas ypatumas, kurio reikia laikytis ieškantiems trofėjaus, o ne „mėsos“.
Šiaurės platumose meškeriojimo trukmę priimta skaidyti ne į valandas, o į „dreifus“, kurie reiškia laiką, kol laivas plūduriuoja virš žuvų telkimosi vietos – sėkliaus, povandeninio šlaito. Masteliai čia dideli – todėl šimto metrų gelmėje plytinčio sėkliaus, aplink kurį – dvigubai didesnė gelmė, ilgis gali būti kilometras ar net du. Kol srovės ir bangos praplukdo dreifuojantį katerį virš sėkliaus, praeina valanda (vidutinis dreifo greitis – 1,2-1,7 km/h). Regis, pakankamas laiko tarpas, tačiau masalą nugramzdinti į reikiamą gelmę pavyks tik 3-4 kartus. Valo vyniojimas arba žuvies traukimas ryja minutes kaip pasamdytas chronofagas. Todėl, jei svajoji apie fotosesiją su trofėjumi, nepatartina švaistyti laiką nedidelių egzempliorių meškeriojimui tradiciniu Baltijos įnagiu – pilkeris+masalų virtinė.
