Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žūklės atlasas. Meškeriojimo Norvegijoje ypatumai (8)

Navigatoriaus ekrane atsispindi visi laivo dreifo parametrai
Navigatoriaus ekrane atsispindi visi laivo dreifo parametrai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kai paaiškėja, kad šiaurės platumose, kaip ir Gariūnų turguje veikia analogiškas principas, išreiškiamas formule „nori klestėti-mokėk suktis“, supranti, kad geriausia išeitis – prieš reisą į jūrą atsiversti reikiamo rajono jūrlapį, kuriame pažymėtos gelmės, ir pasirinkti dreifui keletą perspektyvių maršrutų. Juos patartina išstudijuoti kuo atidžiau ir sudaryti optimaliausią planą aplankyti visus numatytus „taškus“ ir sunaudoti minimumą degalų.

Žūklės draugai renkasi čia.

Skardžiai ir dreifas

Pati parankiausia versija – kelių kilometrų, o kartais ir ilgesni 50-60 m aukščio povandeniniai skardžiai, besileidžiantys nuo 50-70 gelmėje plytinčių  dugno reljefo pakopų į 100-130 m gelmę. Jei ten nepavyksta aptikti stambių egzempliorių, tai  ieškoma jų 120-170 m, 150 – 220, 170-250 m gelmėje ir t.t. Beje, čia vėl prireiks tinkamo navigacijos prietaisų išmanymo. Atplaukus į reikiamą vietą, reikia pasukti katerį bortu, nuo kurio bus užmetamos meškerės, į vėją, išjungti variklį ir kurį laiką stebėti, kur bangos plukdys laivą. Dreifo kryptį rodo jau minėta rodykliukė. Teoriškai laivas į turi dreifuoti į tą pusę, į kurią pučia vėjas, tačiau atvirame vandenyne taip būna anaiptol ne visada.

Dėl įvairių srovių ir bangavimo priešpriešos gali atsitikti taip, kad dreifuosite į šoną, o tai reiškia, kad dreifo kursas nesutaps su povandeninio šlaito kontūru. Teks pasukti katerį taip, kad jis būtų riamu bortu atsisukęs į priešingą nuo dreifo krypties pusę. Po šios procedūros taip pat nereikia skubėti gramzdinti masalus. Kurį laiką patartina stebėti, kokiu greičiu dreifuoja kateris. Jį taip pat rodo echolotas-navigatorius. Tinkamas greitis – 1,2-2,5 km/h.

Jei bangos neša laivą greičiau, pravers du plūduriuojantys inkarai, žargoniškai vadinami „dreifo parašiutais“. Šie didžiulės medūzas primenantys įrenginiai atlieka dvejopą funkciją: gesina dreifo greitį ir palaiko reikiamą katerio padėtį. Kad laivas dreifuotų šonu.

Situacijos anatomija

Kodėl reikia atlikinėti tokias manipuliacijas? Tik atrodo, kad jūroje žuvys pasklidusios visur, o iš tikrųjų jos laikosi ten, kur randa maisto ir kur yra geriausios sąlygos rasti užuoglaudą. Povandeniniai skardžiai, išraižyti plyšių ir grotų, ir yra tokios vietos. Tad jei laivas dreifuoja išilgai šlaitų briaunų, vadinasi ir masalai plukdomi ten, kur telkiasi žuvys.

Kai dreifo kursas po kiek laiko ima nebesutapti su skardžio kontūru, reikia koreguoti laivo padėtį, tačiau, jei pavyksta sugundyti stambų egzempliorių, dažniausiai grįžtame į tą patį tašką, iš kurio pradėta dreifuoti. Kad tai būtų galima padaryti metro tikslumu, reikia įjungti specialią echoloto-navigatoriaus funkciją, kuri fiksuoja laivo judėjimo kursą. Spustelėjai mygtuką ir matai ekrane punktyrą, žymintį dreifo kursą. Tada jungi variklį ir plauki į tašką, kuriame buvo išjungtas variklis ir atsiduota bangų valiai. Na, o jei kibo prastai, jūrlapyje pasirenki naują šlaitą ir viską pradedi iš pradžių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min