Naujoviškas stilius
Pastaruoju metu trofėjų medžiotojai keičia stilių ir minėtais galvakablių bei guminukų tandemais, kuriuos kiekvienas montuoja savo nuožiūra, daugiausiai meškerioja nedidelėje ir vidutinėje gelmėje, o didelėje gelmėje naudoja specialius guminukus, į kuriuos gamykloje įmontuoti galvakabliai, nulieti taip, kad idealiai priglunda prie elastingo korpuso ir atstoja žuvelės imitacijos galvą. Toji dažnai taip pat spalvinama ir dekoruojama holograminėmis akimis. Tokių kombinuotų guminukų korpusuose dažnai įdiegiamos hologramos, sukuriančios kintamo masalo dydžio iliuziją, o pačiais paprasčiausiais atvejais elastingos plastiko žuvelės dekoruojamos absoliučiai tikroviškomis silkių, saidų, pikšų jauniklių odos imitacijomis. Tokiomis detaliomis, kad iki smulkmenų atkuriamas žvynelių ornamentas.
Toks masalų stilius pasiskolintas iš vadinamųjų „sklendžiančių guminukų, kurie jau dešimt metų naudojami gaudyti gėlųjų vandenų plėšrūnus. Bene anksčiausiai tokie guminukai pasirodė „Storm“ ir „Cormoran“ kompanijų spiningo masalų gamoje, o jų naujoviškumas buvo tame, kad svareliai pradėti montuoti į masalo vidų. Suprantama, jog tų masalų svorio centras yra arčiau guminuko vidurio, todėl jie ne grimzta kaip klasikiniai tandemai (galvakablis+guminukas), o ima sklęsti link dugno daug lėkštesne trajektorija. Šis principas panaudotas įvairausiose sąlygose bandyto kombinuoto „Cormoran“ guminuko „Mega Jigger“ (430 g) ir „Savage“ kompanijos guminukų serijos, kurių masė – nuo 500 iki 650 g, konstrukcijoje.
Nepatirtas pojūtis
Kai pirmą kartą užmečiau tokį masalą į 120 m gelmę, pasidingojo, kad jis lengvokas. Jei esi jau įpratęs prie pilkerių, kitaip ir būti negali, nes pilkeriai – kompaktiniai masalai, o guminukų gabaritai – didesni, masė „išskydusi“ didesniame plote, tačiau svarbiausia, kad ji nevienodai pasiskirsto tarp elastingo korpuso ir masyvaus svarelio ir masalas atrodo lengvesnis nei iš tiesų. Bet šis pojūtis apgaulingas, nes paprasčiausiai guminukas taip stipriai neįtempia valo kaip pilkeris. Antra, guminukas ilgiau sklendžia, kol pasiekia maksimalią gelmę. Todėl visada reikia atsižvelgti į tai ir rinktis kombinuotus guminukus šiek tiek sunkesnius nei tomis pačiomis sąlygomis naudojami pilkeriai.
Na, o trečia, meškeriojant kombinuotais guminukais patiriami įspūdžiai nelyginami su niekuo. Nors dar niekas iš ekspedicijos ekipažo narių dar galutinai nebuvo apsisprendęs paklausyti vidinio balso ir menkes vilioti tik elastingais masalais, o tuo labiau nebuvo kažką įspūdingo sumeškeriojęs tais jūrinio kalibro guminukais, tačiau silkės jauniklio imitaciją – „Cormoran Mega Jigger“ vis dažniau nugramzdindavau į ledinę gelmę. Tie vis dažnėjantys periodai – rezultato laukimas. Taip ir atsitiko. Jau gerokai po trečiosios ekspedicijos dienos vidudienio per kelias minutes, dreifuojant palei šlaitą, besidriekiantį 150 m gelmėje pasipylė atakų, kurių taikinys buvo „Mega Jigger“, kruša. Beje, šis atvejis – išimtis, nes, pasirinkę vieno masalo koncepciją, o masalu – guminuką, iškart susitaikykite, kad kibimai bus retesni. Kompensacija už tai – stambesni egzemplioriai.
Išimtis ir taisyklė
Tiesiog minimas atvejis ypatingas tuo, kad po įspūdingų, tačiau nerezultatyvių atakų serijos užkibo trikilograminis jūros ešerys, kuris mūsų ekipažą labai pradžiugino, nes tai buvo pirmasis toks laimikis ekspedicijos sumeškeriotų žuvų sąraše. Ir visiškai nelauktas. Meškeriojimo gidų teigimu, purpuriniai jūros ešeriai šiaurės laikosi didelėje gelmėje ir juos aptikti nėra paprasta. Antra, jie meškeriojami specialiais kabliukų, ant kurių veriamos saidos papilvės atraižėlės, montažais.
Ešerių paieškoms buvome numatę skirti dvi dienas. Taip sutapo, kad pirmas rimtas guminuko bandymas įvyko ešerių susitelkimo vietoje, o jie elgiasi kaip ir mūsų dryžuotieji: skelia per masalą beatodairiškai. Kita vertus, paaiškėjo, kad šias labai vertinamas trolių šalyje žuvis galima meškerioti ne tik archaiškais norvegų metodais. Tą dieną mums pavyko dar tris kartus dreifuoti virš skardžio, kur užkibo pirmasis ešerys, ir prielaida, kad plačiažiobčiai mielai stveria tinkamai patiektą guminuką, pasitvirtino šimtu procentų, o ešeriai atsirado visų ekipažo narių laimikių įskaitoje.
Tiesa, tai pavyko tik tada šiek tiek patobulinome masalą. Jūros ešeriai kimba beatodairiškai, tačiau jų žiomenys labai kieti, o jie patys – nartūs kovotojai, todėl dažniausiai velkami į paviršių jie sugeba išsilaisvinti. Meškeriojimo ekspertai pabrėžia, kad šioms žuvims gaudyti būtinai reikia naudoti apvalius „Owner“ ar „Mustad“ kabliukus su užriestu į vidų geluonimi. Tokie kabliukai ypatingi tuo, jog žuvis negali rasti atspirties tašką nusipurtymui, ir „prisega“ ešerius kaip šuniukus prie pavadėlio. Tokių kabliukų montažu (5-6 vnt.) galima ištraukti virtinę ešerių, o naudojant klasikinius kabliukus reikia susitaikyti su neišvengiamais nuostoliais. Išeitį radome tokią: prie masalo galvoje įlietos kilputės žiedu pritvirtinome papildomą trišakį ir ešeriai pradėjo pasikirsti. Šis faktas taip pat rodo ir tai, kad masalus meškeriotojas kuria pats, tobulindamas juos įvairiais priedais.
