Iki šiol lietuviškoje informacinėje erdvėje, daugiausiai aprašinėjančioje meškeriojimo situacijas, ši tema nenagrinėta nors kiek išsamiau, nes neatsižvelgiama, kokie masalai labiausiai tinka kuriam nors spiningavimo būdui, pvz., lydekų gaudymui iš dreifuojančios valties?
Netikėta idėja
Masalo plukdymas – visuma veiksmų kuriuos atliekant, spiningo masalas nugramzdinamas į reikiamą gelmę, jam suteikiamas optimalus pagreitis, užtikrinantis reikiamą (arba konstrukcinėse savybėse užprogramuotą) žaismą bei eigos ritmą ir trajektoriją. Idėja pasinaudoti valties dreifu spiningo masalui plukdyti gali kilti apgalvotai arba netikėtai, pvz. jei pamiršote valties inkarą, tačiau abiem atvejais svarbu yra žūklės vieta. Kitaip tariant, vandens telkinio plotas, kuris gali būti aptiktas echolotu arba iš anksčiau gerai pažistamas, nes jame mėgsta telktis plėšrūnai. Dažniausiai tai – vietos palei sėklių šlaitus, savotiškos povandeninės pievos, įdubos dugne, dugno pakopos virš šlaitų, staigiai nyrančių į gelmę, nuosekliai besileidžiantys į gelmę dugno plotai ties iškyšuliais. Bet tokių vietų ilgis turi būti ne mažesnis nei 100 metrų, nes kitaip dreifo metodo panaudojimas neturi prasmės.
Dreifo vietos parinkimas ypač priklauso nuo metų laiko, nes plėšrūnai vasarą renkasi vienas vietas, rudenį – kitas, o žiemą – trečias. Tai galima išsiaiškinti tik praktiškai, įsidėmint arba fiksuojant juos palydovinės orientacijos prietaiso atmintyje plotus, kur kibimai – dažniausi. Paprastai vieno sezono tokiems tyrinėjimams visiškai pakanka.
Dreifo idėja kyla tada, kai supranti, kad jis yra labai efektyvus, nes nereikia kas pora minučių iš naujo užmesti masalą, kaip tai daroma, žvejojant klasikiniu būdu plukdant spiningo masalą, nes jis vinguriuoja zonoje, kurioje – didžiausia kibimo tikimybe, ne kokius 15-20 m, o šimtmetrį mažų mažiausiai. Antra, žvejojant dreifo metodu masalas visą laiką plaukia 15-20 m nuo valties, o tai yra atstumas, užtikrinantis didžiausią kibimo tikimybę. Žodžiu, realus žūklės laikas gerokai pratęsiamas, nors tenka grįžti į pirmykštį tašką, iš kurio pradedamas dreifas.
Dreifo panaudojimo sąlyga viena – visose tinkamose vietose dugnas turi būti palyginti lygus, nes dažnai kaitalioti masalo panirimo gelmę sunkoka, o ir aklai tai daryti keblu.
Meškerioti dreifo metodu neįmanoma be valties. Tam tinka tiek irklinė valtis, tiek valtis su varikliu – tinka ir elektrinis, ir benzininis variklis, o kartais – abiejų derinys. Elektrinis variklis labai parankus, kai reikia grįžti per dreifo plotą į pradinį – išeities tašką, nekeliant triukšmo.Valtis turi būti tokia, kad joje galima būtų, reikalui esant, saugiai stovėti, o laivelis liktų visą laiką stabilus. Beje, spininguoti dreifuojančioje valtyje metodu geriausia būtent stovint. Tinkamiausia pripučiama valtis, nes ji nebilda, o jei valtis medinė arba metalinė, pageidautina, kad jos dugnas būtų išklotas kuo nors minkštu. Jei valtis irklinė, irklus patartina apvynioti skuduru, kad nebilsnotų į bortą.
Įrankių rinkinys
Kaip ir bet kuriuo atveju, geriausia dreifo metodui pasirinkti tokius įrankius, kurie yra patogiausi, jūsų požiūriu, gaudyti plėšriąsias žuvis iš valties. Spiningo meškerykočių patartina turėti mažiausiai du: vienas – 1,80-2.00 m, o kitas – 2,40-2,70 m ilgio. Dviem meškerykočiais galima lanksčiau operuoti masalais. Dreifo metu tai labai svarbu, kad nereikia krapštytis su segtukais, kurie šaltu oru tampa nesukalbami.
Ritės taip pat tinkamiausios tos, kurias geriausiai valdote ir kuriomis dažniausiai naudojatės. Svarbu, kad jos talpintų reikiamo ilgio ir reikiamo skersmens valą. Tinkamiausios vis dėlto ritės, kurių būgneliai – didelio skersmens, nes tokie įrankiai geriausi norint sėkmingai operuoti valu. Antra, ritės žingsnis turi būti pakankamai spėrus, nes dažnai tenka staigiai suvynioti nemažą valo atsargą. Kur įtaisytas valo nuslydimo mechanizmas – ritės gale ar ritės priekyje – ne tiek svarbu. Kokia parankesnė, tą ir naudokite.
Ritės tipas – neinercinė ar multiplikacinė – taip pat skonio reikalas: kuria sekasi patogiau užmesti ir plukdyti masalą, ta ir tinkamesnė. Tačiau, teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad multiplikacinė ritė žūklėi dreifuojant tinka labiau. Pirma, multiplikacine ritė su stangroku meškerykočiu – skambesnis instrumentas. Toks derinys daug geriau rezonuoja, t.y. perduoda kontaktą su dugnu, kerplėšomis, kitais kliuviniais ar signalizuoja apie žuvies kibimą. Antra, nors multiplikacine ritė puikiai derinasi su vienagysliu valu, tačiau ji geriau tinka žvejoti pintu valu, kuris kartais nepamainomas, kai gaudomi sterkai.
Masalo parinkimas
Norint sėkmingai spininguoti iš dreifuojančios valties, svarbu ne tik parinkti optimalius įrankius ir valus, bet ir masalus, kurie labiausiai tinka tokiam plėšrūnų gaudymo būdui, o geriausiai tinka – pakimbantys („suspending“ tipo- angl.) masalai. Kol kas nieko geresnio už tokius voblerius, kurie vadinami grimzliais, neišrasta. Iš jų gamos geriausiai rinktis verpstės formos („minnow“ tipo) vidutinio ir XL dydžio egzempliorius. Ne visi grimzliai grimzta į gelmę vienodai. Vieni greičiau, kiti lėčiau. Tinkamiausi – vidutiniu greičiu grimztantys vobleriai. Iš tokių masalų tarpo po įvairių eksperimentų išsirinkau du modelius – voblerį „Strike Pro Hero“ (11 cm, 21 g) ir “Rapala Husky Jerk” (14 cm, 18 g), o šį sezoną prie jų prijungiau hibridinį voblerį (vidurkis tarp „crank“ ir „minnow“ tipų) „Strike Pro Flex Phantom“ (9 cm, 17,5 g).
Kodėl šiuos voblerius laikau mano žūkladėžės favoritais? Kai susidomėjau spiningavimu iš dreifuojančios valties, po kelių bandymų tapo aišku, kad reikalingi masalai, kurie gana greitai, tačiau palaipsniui nugrimztų į priedugnę ir pauzių metu pakibtų per pusmetrį nuo dugno, o plukdomi vinguriuotų lyg klydinėjanti, pametusi reikiamą kelią žuvelė, nes toks grobio vaizdas minėtosė spiningavimo vietose optimaliai audrina plėšrūnų vaizduotę. Ypač lydekų. Būtent jos spiningavimo iš dreifuojančios valties objektas Nr.1. Apkūnūs klasikiniai „crank“ vobleriai pernelyg agresyviai blaškosi į šonus, o „shad“ tipo vobleriai – perdaug vangūs masalai šiam spiningavimo būdui. Verpstės formos „minnow“ voblerių žaismas – kaip tik toks kokio reikia, pvz., „Husky Jerk“ plaukia, saikingai vinguriuodamas. ir neraito ypač staigių piruetų. Tačiau yra dar viena labai svarbi aplinkybė: minėtas vobleris puikiai tinka spininguoti iš dreifuojančios valties, kai jos judėjimo greitis – gana nemažas, bet dreifuojant lėtai, reikia spartinti voblerio tempą papildomai, t.y. gana greitai vyniojant valą. Tačiau tada pilnai neatsiskleidžia masalo žaismas. Tokiose situacijose tinkamesni – lankstūs vobleriai , susidedantys iš kelių dalių, sujungtų lankstais. Tokie masalai – minėti „Hero“ ir „Flex Phantom“. Jie vinguriuoja visu korpusu net ir lėtai plukdomi, o svarbiausia – net pauzių metu. Tai labai sustiprina masalo tikroviškumo iliuziją.
