Žuvelės imitacija – gyvo masalo pakaitalas

Žūklės gerbėjai renkasi čia

Dėl šio meškeriojimo apribojimo apgailestauti neverta, nes, daugelio meškeriotojų nuomone, žymiai sportiškesnė plėšrūnų žūklė blizge. Šis būdas, sutikite, ne tik teikia daugiau emocijų, bet ir realią galimybę paleisti beveik nesužeistas mažas lydekas. Tiesa, margašonių viliojimas žuvelės imitacija išspaudžia keliskart daugiau prakaito, nes reikia gręžti daug ekečių, o kai ledas storas, vakare po tokio maratono su lędgrąžčiu jautiesi lyg iškrovęs vagoną anglies. Kita vertus, tai irgi pranašumas, nes galima sutaupyti nemažą sumą, kurią tektų išleisti vizitams į sporto salę. Bet visada yra alternatyva – išsigręžti dvi eketes ir vilioti karšius, kurie dabar taip pat pradeda rodyti apetitą susibūrę į gilius duburius, kur viduržiemį yra plačiašonių žiemavietės.

Pastaruoju metu daugelis meškeriotojų mano, kad poledinė lydekų žūklė tradicine kaldinta blizge pastaraisiais metais ne itin sėkminga. Tačiau tokia nuomonė – vienpusiška. Paprasčiausiai didelėje dalyje ežerų ir tvenkinių lydekų ištekliai dėl pernelyg didelio žvejų aktyvumo yra sumažėję. Todėl teisingiau yra manyti, kad jos kimba kaip ir anksčiau, tačiau reikia išurbinti dvigubai daugiau ekečių, apeiti daug didesnius vandens telkinio plotus, kol pataikysi blizgutę užmesti lydekai po nosimi ar bent šalia jos. Žinoma, yra ir kitas kelias. Tiesiog reikia būti išradingesniam ir bandyti lydekas vilioti netradiciniais masalais. Vienas jų – švytuoklė. Tai žuvelės imitacija, kurios veiksmingumas, Rusijos poledinės žūklės autoritetų teigimu, prilygsta labai veiksmingam spiningo masalui – vobleriui.

Švytuoklės išvaizda beveik identiškai primena žuvelę, tačiau šis masalas nulietas iš švino, kad jį galima būtų greitai nugramzdinti į reikiamą gelmę. Pasaulio poledinės žūklės čempionas latvis Normundas Grabovskis tikina, kad švytuoklė labai tikroviška žuvelės imitacija, tačiau ji lydekas, sterkus, ešerius, ežerines palijas bei sykus vilioja ne tik išvaizda, bet ir judesiais. Masalo dydis gali siekti nuo 2,5 iki 15 centimetrų. Šiuo masalu žvejojama taip pat kaip ir tradicine kaltine blizge, tačiau jo nereikia energingai kilnoti. Pakanka 10 – 15 cm kilstelti masalą nuo dugno ir paleisti jį grimzti, o paskui meškerėle vedžioti valą nuo vieno eketės krašto prie kito. Švytuoklė sklando į šonus, suka ratus ir visada atkreipia praplaukiančios lydekos dėmesį. Na, o tada plėšrūnė atsargiai prisėlina arčiau ir stveria žuvelės imitaciją. Lydekų žūklei pasirenkami negilūs ežerai arba įlankos, kurių dugnas apžėlęs, o lydekos tarp augalų turi daug slėptuvių.