Žvejai kviečiami gelbėti dūstančių žuvų

Tam nemažą įtaką turi ir antropogeninis (žmogaus veiklos) poveikis kai dėl biogeninių medžiagų koncentracijos padidėjimo vandenyje, atšilus orui susidaro palankios sąlygos gausiam dumblių vystymuisi. Ypač ryškiai tai pastebima sekliose Kuršių mariose.

Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, tokios išskirtinės meteorologinės sąlygos, kai pranašaujama temperatūra iki 35 laipsnių, gali sukelti negatyvių reiškinių gamtoje. Kalbant apie žuvų dusimą, šis pavojus pastarosiomis dienomis yra realus: vandens temperatūra Kuršių mariose pakilo iki 24,6 laipsnio, Tauragno ežere – 25 laipsnių, kituose mažesniuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose, tikėtina, vandens temperatūra yra dar aukštesnė.

Aukšta vandens temperatūra ir silpnas vėjas sukelia masinį vandens dumblių žydėjimą, greitai dauginasi dumblių populiacija. Dumbliai sunaudoja vandens telkiniuose esančius ištirpusio deguonies likučius ir greitai žūva, todėl prie vandens jaučiamas sieros vandenilio kvapas ir daugeliui vandenų lankytojų susidaro įspūdis, kad čia įvyko kažkokia dirbtinė tarša, ypač kai matosi kritusios žuvys. Žmonės skambina į tarnybas ir inspekcijas, prašydami paaiškinti šio reiškinio priežastis. Pasak L.Budrio, tai yra natūralus procesas, kuris gali sukelti žuvų kritimą ir tuo pačiu specifinį puvimo kvapą.

Aplinkos ministro įsakymu yra patvirtintas vandens telkinių, kuriuose yra didžiausia tikimybė susidaryti deguonies trūkumas, sąrašas. Sąraše yra 280 ežerų ir tvenkinių.

Realių priemonių apsaugoti vasarą dūstančias žuvis nėra, todėl susidarius tokiai situacijai, ežeruose ar tvenkiniuose racionaliausia būtų kuo daugiau išgaudyti dūstančių žuvų.

Šiuo įsakymu yra nustatyti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų veiksmai vykdant prevencines priemones ir dūstančių žuvų gelbėjimo darbus. Regionų aplinkos apsaugos departamentuose yra paskirti darbuotojai, atsakingi už deguonies kiekio stebėjimą vandens telkiniuose bei dūstančių žuvų gelbėjimo darbų koordinavimą. Sumažėjus deguonies kiekiui iki kritinės koncentracijos ar pastebėjus žuvų dusimo požymius ežeruose bei tvenkiniuose, turi būti skubiai informuoti vandens telkinių valdytojai, rajonų savivaldybių ekologinės tarnybos, vandens telkinių nuomininkai ar žūklės plotų naudotojai.

Realių priemonių apsaugoti vasarą dūstančias žuvis nėra, todėl susidarius tokiai situacijai, ežeruose ar tvenkiniuose racionaliausia būtų kuo daugiau išgaudyti dūstančių žuvų. Vadovaujantis minėtu aplinkos ministro įsakymu, regionų aplinkos apsaugos departamentai turėtų išduoti terminuotus leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojų pasiūlytoms žvejybos įmonėms ar vandens telkinių nuomininkams (žūklės plotų naudotojams) gaudyti žuvis perkėlimui į kitus vandens telkinius, o verslinio dydžio žuvis – ir realizacijai. Jei nėra palankių sąlygų žuvų perkėlimui į kitus vandens telkinius – leisti gaudyti ir neverslinio dydžio, bei tuo metu draudžiamas gaudyti žuvis be teisės jas parduoti (panaudojant savo reikmėms, neatlygintinai perduodant labdaros ir paramos gavėjams ir pan.).

Kai oro ir vandens temperatūra pakyla, žuvies gyvybiniai procesai suaktyvėja, jai reikalingas didesnis deguonies kiekis. O išeina atvirkščiai – deguonies trūksta. Ypač tai pastebima sekliuose, nepratakiuose, užaugusiuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose. Beveik kasmet šis reiškinys stebimas ir Kuršių mariose. Ten didelę įtaką turi ir vėjo stiprumas. Kai pakyla vėjas, užtenka paros, kad vanduo susimaišytų ir situacija atsistato.