Pasak jo, vienos Vroclavo miesto mokyklos trys mokiniai reikalauja pašalinti kryžių iš klasių, nes tai pažeidžia jų sąžinės laisvę. Nors mokyklos vadovybė galutinio sprendimo dar nepriėmė, tačiau moksleiviai jau tarpusavyje nesutaria. Vieni nori, kad kryžius kabotų kiekvienoje klasėje, kiti tvirtina, kad visos religijos privalo būti vienodai traktuojamos.
Iš pradžių mokyklos vadovybė norėjo, kad kryžius kabotų tik tose klasėse, kur vyksta religijos pamokos, tačiau Lenkijos švietimo ministerija priėmė nutarimą, jog kryžius gali kabėti visose klasėse ir viešose vietose.
Lenkų parlamentarai dokumente pabrėžė, jog „kryžiaus ženklas yra ne tik religijos simbolis ir Dievo meilės žmonėms ženklas, bet ir (simbolis), visuomeniniame gyvenime nuolat primenantis apie pasirengimą pasiaukoti kitam žmogui“.
Parlamentarų nuomone, kryžiaus ženklas išreiškia vertybes, prisidedančias prie pagarbos kiekvienam žmogui ir jo teisėms, be to, siejasi su Lenkijos I respublikos, kuri to meto Europoje buvo tautinės ir religinės tolerancijos pavyzdys, tradicijomis.
Lenkijos Seimas taip pat primena, jog praeityje, „ypač – nacistinės ir komunistinės diktatūros laikotarpiu, priešiškumo religijai aktai buvo siejami su masiniu žmogaus teisių pažeidinėjimu ir kūrė diskriminacinę atmosferą“.
Minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ypač kritikavo Lenkijos Katalikų Bažnyčia, kuri tvirtina, jog kryžius viešose vietose yra ne tik religinės pagarbos, bet ir meilės žmogui simbolis.
