Atgis legendiniai Vilniaus stulpai

M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas išplatino vizualizaciją, kaip turėtų atrodyti dabartinių J.Basanavičiaus, S.Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankirtoje, šalia Gėlių turgaus ir netoli Šv. Jackaus koplytėlės atstatomi Baltieji stulpai.

Iš esmės judėjimas nelabai pasikeis, tik tiek, kad tie stulpai įspūdingai atrodė, nes buvo pakankamai masyvūs.Fondo atstovas Gintautas Ivinskas pasakojo, kad sostinės meras Vilius Navickas žodžiu įsipareigojo prisidėti prie stulpų atstatymo. Savivaldybės darbuotojai pasiūlė pateikti pavyzdžius, kaip statiniai turėtų atrodyti juos atkūrus autentiškoje vietoje. Dabar specialistai nagrinės technines galimybes praplatinti gatvę ir padaryti tinkamus apvažiavimus transportui.

„Savivaldybės darbuotojai ir taip nusiteikę statyti važiavimo greičius mažinančias eismo saugumo saleles, o šiuo atveju tai natūraliai išeitų. Yra žodinis savivaldybės pažadas visus techninius tvarkymo darbus atlikti iš miesto biudžeto lėšų, o patys stulpai ir jų viršūnes puošę Vyčiai būtų mūsų ir rėmėjų rūpestis, mes rinksime lėšas. Savivaldybė linkusi skirti praktiškai apie trečdalį finansavimo“, – sakė G.Ivinskas. Anot jo, patys bronziniai Vyčiai kainuotų apie 100  – 120 tūkst. litų.

Baltųjų stulpų atstatymo entuziastai jau turi rėmėją, beje, kaunietį, kuris pačius juos pažadėjo pagaminti savo lėšomis.

Užtruks mažiausiai metus

Baltieji stulpai, tarp kurių buvo 7 metrų atstumas, turėtų įsiterpti į gatvės važiuojamąją dalį. Vienas atskirtų dvi nuo Savanorių prospekto link miesto centro važiuojančio transporto juostas, kitas – į priešingą pusę judantį srautą.  Trikampio formos žalioji zona, skirianti Savanorių prospektą ir S.Konarskio gatvę, esą buvo pratęsta tik XX amžiaus viduryje, platinant gatvę. 1900 metų archyviniuose brėžiniuose šis trikampis yra trumpesnis, todėl jį vėl grąžinus į ankstesnę padėtį, atsirastų ir ketvirtoji juosta judant iš centro link Savanorių prospekto.

„Iš esmės judėjimas nelabai pasikeis, tik tiek, kad tie stulpai įspūdingai atrodė, nes buvo pakankamai masyvūs: jų kraštinių plotis – 1,8 metro, o aukštis – 6,1 metro. Su vyčiais – 7,4 metro,“ – aiškino  M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovas.

Išplatinę Baltųjų stulpų vizualizaciją, organizatoriai greičiausiai kitą savaitę keliaus į savivaldybę su visais papildomais dokumentais. Tačiau kada Vilniaus ribą žymėję statiniai vėl galėtų iškilti, kol kas neaišku. Esą ilgiausiai turėtų užtrukti būtent proceso derinimas su miesto valdininkais. „Aš manau, kad derinimai, projektų kūrimas visa kita užtruks apie metus. O stulpus žadantis statyti rėmėjas sakė, kad dėl pačių darbų vykdymo nemato problemų“, – pasakojo fondo atstovas.

Miesto „sargų“ istorija

Spėjama, kad Baltieji stulpai atvykstančius į Vilnių iš Kauno ar Trakų pasitikdavo jau XVIII amžiuje. 1837 metų dailininko grafiko Kazimiero Bachmatavičiaus litografijoje „Panerių užkarda“ matoma dėl muitinės tikrinimo procedūrų susidariusi atvykėlių grūstis. Stulpus puošia ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo ženklas – Vyčiai. Vėliau, greičiausiai po 1863–1864 metų sukilimo, Vyčius pakeitė Rusijos caro simboliai – dvigalviai ereliai. Tarpukariu, lenkų valdymo laikais, palikti pliki stulpai. Vienas iš jų dar buvo nufotografuotas 1944 metais, kai sovietų kariuomenė perėmė Vilnių iš nacių. Išgyvenę abu pasaulinius karus, miesto „sargai“ buvo nugriauti XX amžiaus viduryje platinant gatvę. Po to dar ilgą laiką čia buvusius statinius priminė įrengta viešojo transporto stotelė, pavadinimu „Baltieji stulpai“.

Panašūs stulpai stovėjo ir Antakalnio bei Liepkalnio gatvėse. Tačiau jie buvo nugriauti vos Lietuvai patekus į carinės Rusijos glėbį 1795 metais. Antakalnyje tebestūkso tik vartai, vedę į Sapiegų rūmus (dabar ten veikia ligoninė). Liepkalnio gatvėje išliko tik buvęs muitinės pastatas.