Išvykti svetur vilioja kokybiškesnės studijos

Per pastarąjį dešimtmetį užsienyje studijuojančių Lietuvos jaunuolių skaičius išaugo beveik 4 kartus. Tarptautinės ne pelno siekiančios organizacijos „Dream Foundation“ duomenimis, šiuo metu užsienio valstybių Alma Mater mokslus kremta daugiau nei  20 tūkst. lietuvių.

„Tikrai naudinga bent vieną diplomą įgyti kitoje šalyje, nes studijuodami užsienyje jaunuoliai įgyja ne tik žinių, bet randa ir skirtingų tautybių draugų, tampa savarankiški, o tai labai vertins būsimi darbdaviai“, – vieną pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvos jaunimas renkasi studijas užsienyje, įvardijo „Dream Foundation“ atstovė Lietuvoje Rita Šakinytė-Petrovė.

„15min“ kalbinti svetur studijuojantys arba artimiausiu metu tai planuojantys pašnekovai tikino, jog tai daryti paskatino praraja, tvyranti tarp Lietuvos ir kitų Europos valstybių universitetų dėstytojų požiūrio į studentus bei patį mokymosi procesą.

21 metų Lietuvos veterinarijos akademijos studentės Brigita Zakarevičiūtė ir Lina Preišegolavičiūtė po dvejų metų mokslo šioje aukštojoje mokykloje nutarė išbandyti studijas svetur. Į veterinarinės medicinos paslaptis besigilinančios merginos praėjusių metų vasarą susikrovė lagaminus ir pagal akademinių mainų programą „Socrates/Erasmus“ metams išvyko į Pietryčių Europoje esančią Vengriją.

„Mes rinkomės iš dešimties skirtingų šalių. Budapešto universitetą pasirinkome dėl galimybės studijuoti anglų kalba bei itin aukšto mokslo lygio“, – sprendimą vykti į Vengriją paaiškino B.Zakarevičiūtė.

Skiriasi ir dėstytojų, ir studentų požiūris

Pusę metų praleidusios Budapešte, per didžiąsias metų šventes grįžusios namo ir sausio viduryje vėl į Vengrijos sostinę išvykusios merginos neslėpė, jog studijų bei dėstytojų darbo metodai paliko didžiulį įspūdį.

„Budapešto universitete dėstytojai dirba studentams, o ne studentai dirba dėstytojams. Mes nesimokome vien dėl gero pažymio ir stipendijos. Mokomės, nes dėstytojai viską pateikia įdomiai, labai moka sudominti dėstomu dalyku. Be to, Budapešte daugelis dėstytojų dirba ir veterinarijos klinikose, tuo tarpu pas mus dauguma yra tik teoretikai. Šis skirtumas yra labai svarbus. Ten dėstytojai su studentais dalijasi viskuo, ką žino, o Lietuvoje tam tikra prasme į mus žiūri kaip į galimus konkurentus“, – pabrėžė B.Zakarevičiūtė.

„Nuvykę ten, pamatėme, kaip žmonės mokosi, kiek į tai įdeda daug pastangų ir koks yra jų požiūris į studijas. Tai iš tiesų labai įkvepia“, – draugei antrino L.Preišegolavičiūtė.

Sunku įveikti kalbos barjerą

Būsimos veterinarinės medicinos specialistės prisipažino, jog prieš pradėdamos studijas Budapešto universitete labiausiai baiminosi kalbos barjero.

„Bijojome anglų kalbos, bet nesitikėjome, kad tas barjeras bus toks didelis. Mes įsivaizdavome, kad angliškai kalbame visai neblogai, bet tik pradėjusios studijas ten supratome, kad mokytis angliškai ir peržengti medicininių terminų barjerą yra beprotiškai sunku“, – papildydama viena kitą, pasakojo šiuo metu egzaminams Budapešte besirengiančios studentės.

Praktikai nugali teoretikus

24 metų Tomas J., praėjusiais metais Vilniaus universitete įgijęs ekonomikos bakalauro laipsnį, nutarė kiek atidėti magistrantūros studijas. Šiuo metu mokesčių konsultantu tarptautinėje kompanijoje Vilniuje dirbantis jaunuolis laukia rudens, kai pradės studijas viename iš Vakarų ar Šiaurės Europos universitetų.

„Noriu įgyti finansų srities teorinių žinių, kurios man ateityje praverstų darbo karjeroje. Vakarų universitetuose teorinės žinios perteikiamos per šių dienų aktualius pavyzdžius ir šių dienų aktualią praktiką, todėl lengviau pritaikomos realiame darbe. Be to, paskaitas dėsto ne tik teoretikai, bet ir praktikai, savo sričių profesionalai. Iš draugų ar pažįstamų atsiliepimų žinau, jog Vakarų universitetuose dėstytojai yra motyvuoti, moka sudominti savo dalyku ir puikiai perteikia pagrindines dėstomo dalyko mintis, skatina domėtis“, – kalbėjo Tomas J. ir pabrėžė, kad Vakarų universiteto diplomas bus žymiai labiau vertinamas potencialių darbdavių.

Šiuo metu Vilniuje gyvenantis pašnekovas nuo rudens ketina studijuoti viename iš Skandinavijos šalių universitetų arba Olandijoje. „Tvirtai dar nesu nusprendęs. Skandinavijos universitetų didžiausias pranašumas yra tas, jog tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijos ten yra visiškai nemokamos. Tuo tarpu už vienus studijų Olandijoje metus man tektų pakloti 1 680 eurų“, – tvirtino Tomas J.

Perspėja dėl pavojų

Pasak vieno didžiausių šalyje Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Raimundo Šiaučiūno, į užsienį išvykstančių studentų skaičius Lietuvoje dar nepasiekė ribos, kai reikėtų skambinti pavojaus varpais. Profesorius neslėpė, jog nemažai daliai svetur išvykusių jaunuolių,  grįžusių į Lietuvą, gali tekti nusivilti.

„Man dėl tų jaunų žmonių labai neramu. Jie aigs studijas užsienyje, manau, daugelis ketina grįžti į Lietuvą. Tuo tarpu ne paslaptis, kad mūsų studentai pradeda dirbti jau trečiame ar ketvirtame kurse. Į užsienį išvažiavusių studentų draugai, likę studijuoti čia, užima visas šalies darbo vietas ir baigę studijas sėkmingai dirba. O grįžusieji patirs šoką, mat studijas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ar kitur baigusių žmonių Lietuvoj niekas nelauks“, – nuogąstavo KTU vadovas.

R.Šiaučiūnas pripažino, jog Vkarų šalių universitetų dėstytojų ir Lietuvoje dirbančių specialistų požiūris į studentus yra skirtingas, tačiau, anot pašnekovo, šie skirtumai pastaraisiais metais sparčiai nyksta.

„Iš tikrųjų ten laisviau bendraujama, bet laikas bėga, mūsų vyresnieji dėstytojai, kurie atėjo dar iš tos propagandinės sistemos, po truputį traukiasi. Juos keičiantis jaunimas yra tikrai buvęs, studijavęs užsienio universitetuose. Visuose mūsų universitetuose santykiai tarp studentų ir dėstytojų darosi vis šiltesni“, – tikino R.Šiaučiūnas.