Kauno valdžia nedrįsta reikalauti milijonų

„Gazprom" ir dar keli smulkesni akcininkai, tarp kurių – Rimando Stonio valdoma „Dujotekana", 2003 metų pavasarį iš Kauno savivaldybei priklausančios AB „Kauno energija" pirkdami KTE įsipareigojo į elektrinės rekonstrukciją ir plėtrą investuoti 400 mln. litų. Pirmoji lėšų dalis turėjo būti investuota iki šių metų sausio, likusi – dar per 10 metų. Už sutarties sąlygų nevykdymą naujiesiems KTE šeimininkams buvo numatyta bauda.

Apskaičiuota, kad jau dabar yra susikaupę 17 mln. litų netesybų, kuriuos

„Apskaičiuota, kad jau dabar yra susikaupę 17 mln. litų netesybų, kuriuos „Gazprom" turėtų sumokėti miestui", – LŽ sakė Kauno tarybos narys Arvydas Garbaravičius. Jo kolega Kęstutis Mikėnas pabrėžė, kad iki šiol niekas nekalbėjo apie tai, kad naujieji KTE savininkai, atsisakę likusius 10 metų investuoti į elektrinę, miestui bus skolingi trigubai didesnę sumą. „Gali atsitikti ir taip, kad šios sumos iš „Gazprom" teks pareikalauti po dešimtmečio – tuomet, kai baigs galioti KTE pirkimo-pardavimo sutartis", – pridūrė politikas.

„Gazprom" ir Kauno miesto savivaldybės sutartį, susijusią su KTE, ėmus nagrinėti LŽ, Rusijos koncernas per savo atstovus Lietuvoje perdavė, kad dokumentas yra konfidencialus, todėl jo komentuoti be „Gazprom" leidimo niekas negali.

LŽ duomenimis, investicijų sutartis per 15 metų turi būti įgyvendinama dviem etapais – plečiant elektrinę už 162 mln. litų. Dar apie 238 mln. litų įsipareigota skirti viso elektrinės turto priežiūrai ir rekonstrukcijai. Pirmasis investicijų etapas turėjo būti baigtas šių metų pradžioje, tačiau įvairiems elektrinės atnaujinimo darbams išleista tik 50 mln. litų.

Šių metų pavasarį suskaičiuota, kad KTE savininkai Kauno miesto savivaldybei turėtų sumokėti 17 mln. litų netesybų. Tačiau ši suma į miesto biudžetą iki šiol nepervesta.

„Derybose su KTE vadovais buvome ne sykį. Jie tvirtina, jog mokėti baudos neprivalo, nes miestas sulaužė vieną iš pasirašytos pirkimo ir pardavimo sutarties punktų", – sakė Kauno tarybos narys Jonas Koryzna.

Jo teigimu, pirkdamas elektrinę Rusijos koncernas įsipareigojo investuoti į objektą, jei bus įvykdyti visi pirkėjo reikalavimai, pavyzdžiui, nuo 2008-ųjų už šilumą atsiskaitoma pagal sutartyje numatytą formulę. „Akivaizdu, jog tuomet už šilumą kauniečiai turės mokėti brangiau. Tačiau nuo to juos apsaugojo naujas Šilumos ūkio įstatymas, numatęs didžiausias galimas tiekiamos energijos kainos ribas", – sakė J.Koryzna.

Tačiau Kauno valdžia nemano, kad sutartis su „Gazprom" buvo sulaužyta, mat šilumos kainas nustato ne miestas, o Kainų komisija.

Derėtis dėl netesybų mokėjimo yra pavesta savivaldybei priklausančiai AB „Kauno energija". Pasak „Kauno energijos" atstovų, jei iki rugpjūčio 24 dienos nebus sulaukta kompromisinio sprendimo, bus kreiptasi į teismą.

KTE, turėjusi plėsti 80 megavatų (MW) elektrinę, savo planų atsisako. Per penkerius metus šis objektas remontuotas tik tiek, kad galėtų atlikti savo pagrindinę funkciją – gaminti šilumą. KTE savininkai įsteigė UAB „Kauno elektrinė", statysiančią visiškai naują 320–360 MW elektrinę. Bendrovės direktorius – „Dujotekanos" vadovas R.Stonys.

Kiek anksčiau LŽ KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis aiškino, kad, mažindama investicijas, „Gazprom" neatsisakė plėsti verslo Lietuvoje. Esą tik nutarta neremontuoti senosios elektrinės, o maždaug už 1 mlrd. litų pastatyti naują.