Kuklus biudžetas festivalio nežlugdo

Ekonominis sunkmetis pakoregavo tarptautinio renginio organizatorių planus: rėmėjai nebuvo tokie dosnūs kaip anksčiau, todėl kai kurių projektų teko atsisakyti. Tačiau rengėjai įsitikinę, kad maždaug pora šimtų tūkstančių mažesnis biudžetas nesutrukdė XIV Pažaislio muzikos festivaliui išlaikyti savo aukšto lygio. „Net patys esame nustebę, kad sumažėjus finansavimui pavyko išlaikyti pasaulinį lygį. Nors projektų bus mažiau, jie visi išskirtiniai. Daugiausia, kaip ir ankstesniais metais, išleisime liepos 3 dieną Kauno pilyje pristatomam nacionalinės dramaturgijos projektui“, – sakė festivalio meno vadovas Petras Bingelis.

Sąmoningai nebranginome bilietų – suprantame, kad žmonėms reikia įperkamų renginių, todėl bilietai nekainuos daugiau nei 30 Lt.

Pernai festivalio biudžetas siekė 1,6 mln. Lt. Planuojama, kad šiemet jis bus nedidesnis nei 1,1 mln. Lt. Daugiausia lėšų – 220 tūkst. Lt – skyrė Kauno miesto savivaldybė, apie 200 tūkst. Lt – Kultūros ministerija, likusią sumą pinigais ir paslaugomis sudaro privačių rėmėjų dalis.

„Sąmoningai nebranginome bilietų – suprantame, kad žmonėms reikia įperkamų renginių, todėl bilietai nekainuos daugiau nei 30 Lt. Kaip visada bus ir nemokamų koncertų“, – pasakojo festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta.

Ne vienas desertas

Tris mėnesius truksiantis festivalis laikosi tradicijų koncertus rengti ne tik Kaune, bet ir rajone, kituose miestuose. „Labai atsakingai rinkome specialiems projektams skirtas vietas. Pavyzdžiui, kartu su latviais pristatomoje operą „Pilotas“ norėjome rodyti Pociūnų aerodrome, bet dėl nevisai tinkamų techninių sąlygų teko ją perkelti į „Girstutį“. Tačiau Pociūnuose koncertas taip pat bus: čia pasirodys Šv. Kristoforo kamerinis orkestras kartu su savo charizmatiškuoju vadovu Donatu Katkumi ir pristatys specialiai festivaliui parengtą projektą „Klasiškas rokas“. Tuo metu Pociūnuose vyks Europos sklandymo čempionatas, kurio dalyviai tikriausiai irgi užsuks į koncertą“, – sakė J.Krėpšta.

Organizatoriai neatsisakė ir pasaulinio garso atlikėjų bei kolektyvų. Pavyzdžiui, Žemaitkiemio-Babtyno dvare kartu su ansambliu „Camerata Klaipėda“ pasirodys lūpinės armonikėlės virtuozas ir smuikininkas iš Italijos Gianluca Littera, ten pat vėliau koncertuos ir unikalus šeimyninis kolektyvas „Karavan Familia“ – Vengrijos romai, keliaujantys po visą pasaulį ir pristatantys savo tautos bei indišką muziką. „Šiemet festivalis „atrado“ akordeoną. Kauno valstybinėje filharmonijoje debiutuos trys premjeros. Pirmą kartą Lietuvoje skambės orkestrui ir akordeonui sukurti kūriniai – Viačeslav Semionov „Freskos“, Anatolijaus Šenderovo „...ad Astrum“ ir Giedriaus Kuprevičiaus „Elegija Tėvynę palikusiems“, – džiaugėsi P.Bingelis.