Lauko reklamos ekranuose „nutūps“ draugiškas menas

„Tai antrasis mūsų bandymas prikelti nykias Kauno viešąsias erdves ir įnešti į jas meno. Pirmasis kartas buvo 2007 metais, kai broliai dvyniai iš Brazilijos Otavio ir Gustavo Pandolfo grafiti piešiniais išpiešė Kauno paveikslų galerijos sieną“, – sakė viena iš projekto „Draugiška zona #1“ iniciatorių Vita Gelūnienė.

Šįkart menas į viešąsias Kauno erdves brausis per lauko reklamos ekranus. Juose kasdien, nuo sausio 5 iki 24 dienos, 160 kartų per dieną bus rodomi trijų Kauno menininkų grupių sukurti vaizdo projektai. Sausio 10-ąją nuo vidurnakčio iki ryto šie projektai bus rodomi be jokių „reklaminių“ intarpų – vyks naktinė transliacija. Kiekviename iš lauko ekranų – prie prekybos centro „Savas“, Draugystės ir Birštono gatvėse – tąnakt bus transliuojama po vieną iš trijų vaizdo projektų.

Planuojame, kad Kaune viešosioms erdvėms skirti projektai vyks bent kartą per metus. Todėl šį pavadinome „Draugiška zona #1“. Bus ir „Draugiška zona #2“. Žadėjo V.Gelūnienė.

Iš gausybės pretendentų projekto idėjos autoriai atrinko tris vaizdo darbus, sukurtus septynių menininkų. Eglė Ganda Bogdanienė, Aleksas Gailieša ir Audrius Lašas pristato kūrinį „Aš myliu“, kurį sudaro aštuoni 15 sekundžių trukmės eksperimentinės animacijos filmukai. Kiekvienas jų šmaikščiai ir linksmai kalba apie stipriuosius jausmus ir didžiąsias dorybes – meilę, viltį, tikėjimą.

Inga Likšaitė ir Claudia Rohrmoser pristato video darbą „Dingę“. Jungtinis darbas remiasi vienu iš Kauno bohemos simbolių laikomo Gintaro Patacko eilėraščiu „Myriop išėjusi bohema“. Kūrinio autoriai naudodami vaizdo priemones manipuliuoja tekstilės ir teksto sąvokomis.

Trečiojo projekto autoriai – Psilikono teatras. Jo įkūrėjai Auksė Petrulienė ir Darius Petrulis pristato seriją filmukų „Užtvenk pyktį – gamink elektrą“. Pasak jų, Kaunas yra hidroelektrinės miestas, todėl šie filmukai siūlo miestiečiams draugiškumą kaip alternatyvų neišsemiamą energijos šaltinį – Simpatijos jėgainę. Silikono lėlės moko miestiečius, kaip transformuoti pyktį į elektrą.

„Mes norime ir tikime, kad šie filmai pasibels į pasąmoninius kauniečių klodus. Gal kam nors sukels pyktį, kitą privers nusišypsoti, o trečią – pradėti kelti sau klausimus. Atsitiktinai užfiksuoti vaizdiniai liks atmintyje“, – sakė V.Gelūnienė.