Legendinė Kauno sporto halė – nuostolių kelyje

„Turėdami didelį įdirbį, šiemet 10 mėnesių nedirbome nuostolingai, tačiau paskutinius du mėnesius mūsų veikla jau yra nuostolinga. Metus baigsime su 150–200 tūkst. Lt nuostoliu. Tikimės, kad miestas, vienaip ar kitaip išspręs S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, kurį sudaro stadionas ir Halė, finansavimo problemą. Nes iš tų pajamų, kurias dabar gauname, jau tikrai neišgyvensime“, – „15min“ tvirtino centro direktorius Vytas Snarskis.

Nuostoliai būtų dar didesni, jei būtų vykdomi įprasti einamieji remontai. Neturėdamas finansinių garantijų, V.Snarskis nesiryžta jų daryti skolon. Jis viliasi, kad miesto valdžia tesės pažadus ir naujai sudaromos darbo grupės spręsti centro veiklos strategijos ir finansavimo klausimams nariai iki gruodžio 15 d. pateiks savo pasiūlymus ir išvadas, kurioms turėtų pritarti miesto taryba.

Tačiau šios viltys tikriausiai žlugs, nes kol kas minėta darbo grupė formaliai dar nesudaryta. Jos pirmininku turėtų tapti Kauno savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis. Jo teigimu, reali pasiūlymų ir išvadų pateikimo data – sausio antroji pusė.

Trypčioja vietoje

„Miestas kol kas jokių juridinių sprendimų nepadarė. Buvusi darbo grupė nei per žingsnį į priekį nepasistūmėjo, buvo tik keičiamasi nuomonėmis“, – sakė V.Snarskis. Tai pripažįsta ir buvęs darbo grupės pirmininkas Raimundas Miladauskas.

V.Snarskio teigimu, miesto politikai turėtų kuo greičiau priimti du sprendimus: ar keisti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro statusą iš viešosios įstaigos į biudžetinę, ir ar paskirti (o jei paskirti, tai kokį) kompleksui finansavimą iš Kauno biudžeto.

Per metus centro išlaikymui reikia apie 2 mln. Lt. Žiemą per mėnesį šildymui ir elektrai išleidžiama 25–40 tūkst. Lt.

Nuoma – per brangi

„Mano nuomone, sporto kompleksas turėtų būti biudžetinė įstaiga, bent kokiais dviem trečdaliais finansuojama iš biudžeto. Tuomet būtų galima sumažinti įkainius, kad Halė taptų prieinama įvairioms sporto šakoms, kultūriniams, meno renginiams. Šiuo metu centras yra viešoji įstaiga, tad turi pati išsilaikyti. O tai reiškia ir didesnes nuomos kainas, kurios daugumai sporto organizacijų – per didelės“, – svarsto D.Rutkelis.

Tačiau R.Miladauskas įsitikinęs, kad keisti centro statuso neverta: „Su direktoriumi V.Snarskiu buvome suskaičiavę, kad, pritraukiant į Halę iš miesto biudžeto išlaikomus sporto klubus, kultūrinius renginius, būtų galima sugeneruoti nuo 1 mln. iki 1,2 mln. Lt per metus. Stadionas atneša apie 500–600 tūkst. Lt. Taigi, gauname apie 1,6–1,7 mln. Lt, t.y. optimizavus centro veiklą, būtų galima išsilaikyti ir su tokiais pinigais. Jau nekalbu apie pinigus iš reklamos, prekybininkų. Tokiu būdu miestas išvengtų tiesioginių dotavimų.“

Poreikis didelis

Šiuo metu 1939 m. pastatytoje Halėje Eurolygos rungtynes žaidžia moterų krepšinio komanda „VIČI-Aistės“, Europos taurės rungtynes – Prienų vyrų krepšinio komanda „Rūdupis“. Iki Naujų metų joje rungtyniaus ir Kauno krepšinio klubas „Baltai“.

Kitų sporto šakų komandoms salės nuoma – neįkandama. Miestą reprezentuojančiam rankinio klubui „Granitas-Gaja-Karys“ Halės nuoma dienai kainuotų 6,5 tūkst. Lt. Jei būtų žaidžiamos tarptautinės rungtynės, kaina šoktelėtų iki 7,5 tūkst. Lt.

V.Snarskio teigimu, jei įkainiai būtų mažesni, Halėje norėtų žaisti trys rankinio komandos („Granitas-Gaja-Karys““, „Lūšis“, moterų „Žalgiris“), salės futbolo komanda „Nautara“, krepšinio klubai.

„Jei būtų priimtas aiškus sprendimas ir durys plačiai atvertos, 5 tūkst. sėdimų vietų turinčios Halės užimtumas būtų net didesnis nei Kauno „Žalgirio“ laikais“, – įsitikinęs V.Snarskis.

Dotuoti būtina

Andrius Kupčinskas, Kauno meras:

„S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksui reikia skirti lėšų iš biudžeto, nes akivaizdu, kad Halė pati neišsilaikys, nekonkuruos su „Žalgirio“ arena. Halę reikia atidaryti visuomeninėms organizacijoms, sporto klubams, universitetams. Miestas turėtų dengti komunalines išlaidas, darbuotojų atlyginimus, todėl būtų galima nustatyti žymiai mažesnius nuomos įkainius ir ji tikrai būtų paklausi.

Sporto centras turėtų likti viešąja įstaiga. Jei „Žalgiris“ dar prieš metus Halėje žaidė Eurolygos rungtynes, vadinasi, viskas veikia gerai, yra modernizuota. Šią savaitę planuojame nuvykti į ją ir vietoje aptarti klausimus. Sporto centro tolimesnis likimas – svarstant kitų metų miesto biudžetą vasarį“.

Kainavo 400 tūkst. litų

Specialiai Europos krepšinio čempionatui Halė pradėta statyti 1938 m. gruodžio 5 d. Atidaryta
1939 m. gegužės 21 d. Statybos kaina – 400 tūkst. Lt.

Halės projektą per pusantro mėnesio paruošė statybos inžinierius-konstruktorius Anatolijus Rozenbliumas. 1962 m. Halė rekonstruota: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, uždėtas apšiltintas denginys, įrengta apšildymo sistema.

2011 m. gegužės 19 d. „Žalgiris“, LKL finale įveikęs Vilniaus „Lietuvos rytą“ 95:69 ir tapęs šalies čempionu, sužaidė savo paskutiniąsias rungtynes Halėje.