Pavasaris atvėrė Kauno žaizdas (nuotraukos)

Kaune surasti gatvę, kurioje nebūtų nė vienos duobelės, dabar turbūt ne ką lengviau nei pravažiuoti visą Juozapavičiaus prospektą, automobilio ratu nepataikant į mažesnę ar didesnę duobę. Komunalininkai, pastarosiomis dienomis vos spėjantys lopyti didžiausią grėsmę keliančias duobes, kasdien žvilgčioja į sinoptikų prognozes ir laukia gatvių remontui tinkančių šiltų bei sausų orų.

Kol vieni vairuotojai keikia prastą Kauno gatvių būklę, kitiems tenka skaičiuoti patiriamus nuostolius. Į „15min“ kreipęsis kaunietis Saulius, važiuodamas Nuokalnės gatve, pataikė į aštriabriaunę duobę – sprogo vyro automobilio padanga ir buvo sugadintas skardinis ratlankis.

„Iš Tvirtovės alėjos įsukus į Nuokalnės gatvę, mašinos ratas pataikė į gilią duobę. Nors greitis buvo nedidelis, dėl duobės gilumo smūgis buvo tiks stiprus, kad iš vietos išlėkė automagnetola. Už 50 metrų pamačiau nusidriekusią stovinčių automobilių su įjungtais avariniais signalais eilę, kurią pravažiavęs pajutau, jog ir man laikas stoti. Išlipęs pamačiau prakiurusią padangą ir neberadau nei vieno ratlankio gaubto. Išėjęs jų ieškoti, ties duobe savuosius išsirinkau iš kokių dešimties ten gulėjusių, – su šypsena nemalonų prieš porą dienų nutikusį incidentą prisiminė Saulius. – Kol keičiau ratą, sustojo dar dvi duobės aukos.

Vienu metu ratus keitėmės septyniese. Bet, ko gero, vien rato pakeitimu viskas nesibaigs, reiks tvarkyti važiuoklę, nes po smūgio pasikeitė vairo padėtis. Gaila, kad kelininkus ir žiema, ir pavasaris užklumpa netikėtai“.

„15min“ kalbintas Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistas Kęstutis Barzda pripažino, jog dėl duobių įvairių nuostolių patyrusių kauniečių skundų valdininkai sulaukia nuolat. Itin didelę žalą patyrę kauniečiai, anot K.Barzdos, nuostolius ketina išsireikalauti iš miesto savivaldybės.

Skundžiasi netinkamais orais

Šiems metams savivaldybės komunalininkai duobių lopymui prašė bent 300 tūkst. Lt, tačiau kriziniu vadinamame miesto biudžete šiai sričiai buvo skirtas tik 81 tūkst. Lt. Verta pastebėti, jog visa ši suma bus skirta padengti nuo praėjusių metų rangovams likusius savivaldybės įsiskolinimus.

„Džiaugsmo tikrai nėra, – taip politikų balsais patvirtintą biudžeto skirstymą įvertino K.Barzda. – Šioks toks remontas vyksta didžiausiose miesto gatvėse, kuriomis važinėja viešasis transportas. Kitose miesto vietose atsiradusias avarines duobes užpilame skalda arba pastatome apsaugines tvoreles“.

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus atstovo, imtis rimtesnio remonto kelininkams neleidžia iš Lietuvos nesitraukiantis šaltis. „Orai mūsų tikrai nelepina. Tai lietus lyja, tai sninga, tai šąla, tai vėl atšyla. Dabar pats sunkiausias laikotarpis, kai nebežinome ko stverti. Kol šaltis neatlėgs, imtis rimtų darbų nepavyks“, – pripažino K.Barzda.

Visos viltys – į Vilnių

„Ne tik iš miestiečių nusiskundimų sulaukiu, bet ir pats važiuodamas matau. Juk ne malūnsparniu skraidau. Jaučiu, kas vyksta Kaune“, – paklaustas, ar daug skundų dėl duobėtų gatvių sulaukia, kalbėjo meras Andrius Kupčinskas.

Miesto vadovas pripažino, jog visos viltys bent kiek aplopyti Kauno gatves atsiremia į Lietuvos automobilių kelių direkcijos paramą. Praėjusiais metais iš šios Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos buvo gauta 11 mln. Lt, iš kurių 4,5 mln. Lt buvo panaudoti tilto į Nemuno salą statyboms. Pasak mero, šiais metais tikėtis bent kiek didesnės paramos yra nerealu.

„Galimybės yra tokios, kokios yra. Mūsų biudžetas susitraukė 123 mln. Lt. Tenka pripažinti, kad stengiamės daugiausiai dėmesio skirti švietimui ir socialiniams reikalams. Tad dėl sunkmečio labiausiai nukentėjusi sritis yra miesto komunalinis ūkis“, – nelinksmai pripažino A.Kupčinskas, šiandien su Susisiekimo ministerijos vadovais ketinantis aptarti Kaunui numatomos paramos dydį.

Skaičiai

Kauno gatvių ilgis siekia 909 km.

10–iai km kasmet reikėtų bent 1 mln. Lt

Biudžete gatvių lopymui skirtas 81 tūkst. Lt

Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos tikimasi gauti iki 11 mln. Lt, iš kurių 3 mln. Lt bus skirti tiltui į Nemuno salą pabaigti