Pirmasis gyvybės langelis Kaune – po mėnesio

„Kalbos ir idėjos virto realiais veiksmais, kai atsirado privatus rėmėjas“, – sakė Kauno Prano Mažylio gimdymo namų vyriausiojo gydytojo pavaduotojas akušerijai Marius Goberis. Šiuo metu įstaigoje vyksta gyvybės langelio veiklai reikalingi paruošiamieji darbai: vakar sumontuotas langas, laukiama specialios kapsulės. Planuojama, kad saugiai ir civilizuotai palikti motinos nepageidautą kūdikį čia bus galima jau po mėnesio.

J.Andriejauskaitės nuotr./Demonstruojama, kaip gyvybės langelyje galima palikti kūdikį.

Tačiau Kauno P.Mažylio gimdymo namai greičiausiai nebus vieninteliai Kaune, kuriuose mamos galės saugiai palikti nelauktas atžalas. Planų įkurti gyvybės langelį turi ir Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai. Tiesa, kad nebus vieninteliai tam ryžęsi, jų atstovai sužinojo tik vakar iš „15min“.

Pirmasis Lietuvoje gyvybės langelis lapkričio 25-ąją atidarytas Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Nepraėjus mėnesiui, gruodžio 18 dieną, į jį atneštas pirmasis kūdikis. Mamos ir artimųjų dėmesio per kelias savaites nesulaukusią mergytę kūdikių namų personalas pavadino Petronėle Gruodyte. Vardą mergaitei lėmė įstaigos vadovės, kuri taip pat yra Petronėlė, vardas, o pavardę – mėnuo, kurį ji gimė. Gruodį sostinės pavyzdžiu pasekė Klaipėda bei Panevėžys. Tačiau iki šiol šiuose miestuose įkurtuose „gyvybės langeliuose“ nebuvo paliktas nė vienas kūdikis.

Savivaldybėje netrūko skepsio

Įvairiose pasaulio šalyse, kuriose gyvybės langeliai nėra naujiena, jie paprastai įrengiami gimdymo namų sienoje. Langelis – tai speciali kapsulė, į kurią iš gatvės įdėjus naujagimį, budintį personalą pasiekia perspėjamasis signalas ir specialistai skubiai pasirūpina vaiku, kuriuo negali ar nenori rūpintis mama.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gyvybės langelis Vilniuje

Gyvybės langelio įrengimo išlaidos nėra didelės, tačiau krizės laikotarpiu net ir 5 000 litų yra daug. Todėl iš dalies suprantu, kodėl Kauno miesto savivaldybės darbuotojai skeptiškai vertino mintis gyvybės langelį įrengti Kaune. Ir mūsų vizijos nevirstų realybe, jei ne rėmėjas. Už jo skirtas lėšas viską ir įrengsime. Langą jau įstatėme, laukiame kitų daiktų, įrengimų. Jei viskas vyks sėkmingai, gyvybės langelis pradės veikti po mėnesio“, – sakė Kauno P.Mažylio gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas M.Gogeris.

Dėl antrojo langelio – klaustukas

„Iki jūsų skambučio buvau tikras, kad Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai įrengs gyvybės langelį. Savivaldybėje gavome leidimą, susiradome rėmėjų, pradėjome ruoštis. Bet dabar tiksliai negaliu pasakyti, kaip bus. Nežinau, ar reikia langelių skirtinguose gimdymo namuose. Kadangi sakote, kad P.Mažylio gimdymo namai jį įkurs, nebežinau, ką mes darysime“, – nuostabos dėl žinios, kad kituose gimdymo namuose taip pat kuriamas gyvybės langelis, neslėpė Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Virgilijus Rudzinskas.

Iš „15min“ išgirsta naujiena vakar Vilniuje darbo reikalais lankęsis medikas ketina pasidalyti su kolegomis ir kartu nuspręsti, kaip elgtis toliau. Gyvybės langelio įkūrimas nėra amžiaus statybos. Tačiau mes jau buvome viskam pasiruošę. Rytoj susisieksiu su vadovais ir tarsimės, ką daryti. Neturime tikslo ką nors pralenkti. Jei Kaune bus vienas gyvybės langelis, antro galbūt nebekursime“, – sakė V.Rudzinskas.

Įžvelgia būsimas problemas

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje nužudomi 6–9 kūdikiai. Dar keliolikos jų motinos atsisako ir palieka gimdymo namuose. Kauno P.Mažylio gimdymo namų personalo teigimu, pernai pas juos kūdikio neatsisakė nė viena mama, anksčiau tokių atvejų pasitaikydavo, bet per metus būdavo paliekami ne daugiau nei 1–2 kūdikiai. „Tai pavieniai atvejai“, – tikino ir kitų mieste esančių gimdymo namų medikai.

Tokius duomenis žinantys valdininkai skeptiškai vertina gyvybės langelių bumą. Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus neslėpė nematantis poreikio Kaune įkurti du „gyvybės langelius“. Valdininko nuomone, ateityje dėl gyvybės langeliuose paliktų kūdikių gali kilti net teisinių problemų. „Pati idėja, žinoma, sveikintina. Tačiau aš nelabai suprantu tą lenktyniavimą – viename po kito Lietuvos miestuose kuriami gyvybės langeliai, kai iš tiesų situacija dėl motinų paliekamų kūdikių nėra tragiška, – sakė G.Jankus. – Be to, visiškai nemąstoma apie gyvybės langeliuose paliktų vaikų ateitį. Neaiški jų apskaita, kiti teisiniai formalumai. Man regis, gyvybės langeliai gali atverti kelią įvairiems piktnaudžiavimams. Kad ir pagreitintam ir galbūt ne visai teisėtam kūdikių įvaikinimui. Juk kas suseks ir ims aiškintis, kur dingo nežinomų tėvų kūdikis.“

Pirmasis gyvybės langelis – XII amžiuje

Pirmasis pasaulyje gyvybės langelis buvo įrengtas XII amžiaus pabaigoje Vatikane, Šv.Dvasios ligoninėje, kur buvo priimami ir prižiūrimi mamų palikti kūdikiai, iki tol mirdavę gatvėje. Prancūzijoje gyvybės langelių atsirado XVII amžiuje. O pirmieji šiuolaikiniai gyvybės langeliai 2000 metais įrengti Vokietijoje.