500 Baltijos švyturių – vienoje parodoje

Tai – unikalus projektas pasaulio farologijos istorijoje. Bus demonstruojami Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kaliningrado, bei Rusijos švyturiai.

„Pitagoras grožį įžvelgė matematikoje. Aš – švyturiuose. Švyturio šviesa veda laivus į saugų uostą. Tai ir tikėjimo, Vilties simbolis. Žiūrėdami parodą, tikiu, pajusite tą pagarbą, šilumą, taurią tylą, dramatišką prasmę, kurią spinduliuoja švyturiai“ – sako parodos autorius Aidas Jurkštas.
Baltijos jūra jungia devynias valstybes. Nuo XIII  amžiaus jūreiviams keliauti  padeda švyturiai. Laikas ir modernios technologijos naikina šį unikalų jūrinį paveldą.

Parodos autorius Aidas Jurkštas siekia surinkti ir savo piešiniuose parodyti visus kada nors buvusius ir šiuo metu esamus Baltijos jūros švyturius. Galutinis projekto tikslas – Baltijos jūros švyturių enciklopedija. Dalis atlikto darbo bus parodyta parodoje – matysite 500 rytinės pakrantės švyturių.

Lietuvoje yra septyni švyturiai, kurie turi reikšmingą istorinę, architektūrinę vertę. Seniausias jų – Klaipėdos, pastatytas dar 1796 m. Švyturys – įrenginys, siunčiantis šviesos, radijo arba garso (nautofonas) signalus, padedančius laivams ir lėktuvams nustatyti jų buvimo vietą, apeiti pavojingas kliūtis. Naktį siunčia periodiškus baltus šviesos blyksnius, kurie matomi už keliasdešimt kilometrų.

Aidas Jurkštas aistrą švyturiams pajuto 1998 m., kai įkūrė įmonę „Jūros užeiga“. Kolekcionavo švyturių modelius, vėliau – atvirukus, pašto ženklus, monetas, knygas... 

„Supratau, kad gyvendamas čia, Lietuvoje, turiu surinkti padriką medžiagą apie Baltijos jūros švyturius – praeityje buvusius, išnykusius ir esamus. Vaizdinį chaosą norėjau sutvarkyti, standartizuoti – nusprendžiau piešti. Taip gimė ši paroda.“ – sako Aidas Jurkštas.

Paroda atidaroma šį vakarą, 17 val. I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje ir veiks iki rugpjūčio 20-osios.