Dilema: ar gerti vandenį iš čiaupo?

Šiuo metu klaipėdiečiams vanduo tiekiamas iš dviejų vandenviečių – pietinės miesto dalies gyventojams iš atnaujintos ir standartus atitinkančios trečiosios vandenvietės, šiaurinės miesto dalies gyventojams – iš pirmos vandenvietės, ši turėtų būti atnaujinta iki 2013 metų. Kol kas iš pastarosios vandenvietės atkeliaujantis vanduo turi kiek per daug fluoro ir amonio.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja Irena Getautienė tikina, kad visi klaipėdiečiai gali saugiai gerti vandenį iš čiaupo.

„Fluoras šiaurinei miesto daliai tiekiamame vandenyje nežymiai viršija normas, turi būti 1,5 mg/l, o yra 1,6–1,8. Amonio yra 0,2–0,3 mg/l per daug. Tikrai nieko nenutiks, jei gyventojai gers tokį vandenį, padidintas fluoro kiekis nerekomenduojamas tik kūdikiams iki dviejų mėnesių“, – sakė vedėja.

I.Getautienė tikino pati visą gyvenimą gerianti vandenį iš čiaupo ir teigė, kad pirkdami vandenį buteliuose žmonės tiesiog švaisto pinigus.

Vanduo buteliuose yra dažniausiai mūsų bendrovės tiekiamas vanduo, tik suminkštintas. Tačiau geriau gerti kietesnį, nes jame daugiau kalcio ir magnio, - pasakojo I.Getautienė.I.Getautienė tikino pati visą gyvenimą gerianti vandenį iš čiaupo, tai dariusi net ir tuomet, kai pietinei miesto daliai tiektas vanduo taip pat nebuvo aukščiausių standartų. Vedėja mano, kad pirkdami vandenį buteliuose žmonės tiesiog švaisto pinigus.

„Vanduo buteliuose yra dažniausiai mūsų bendrovės tiekiamas vanduo, tik suminkštintas. Tačiau geriau gerti kietesnį, nes jame daugiau kalcio, kuris reikalingas kaulams ir magnio, būtino širdžiai. Vanduo buteliuose yra daugiau mitas ir įsitikinimas. Žmonės gal galvoja, jei butelis – tai skanu ir saugu, tačiau taip nėra, – tęsė laboratorijos vedėja. – Kai pažiūriu, kiek pinigų žmonės išleidžia ir dar perka didelėje taroje. Juk vandens butelį atsuka ir jis stovėdamas rūgsta, per dieną jo neišgėrus, vėliau jis jau geriamas su bakterijomis, o iš čiaupo bėgantis yra šviežias“.

Virinti nepataria

Anot specialistų, tyrimai rodo, kad gerti vandenį iš čiaupo yra saugu.

Pasak I.Getautienės, vandens nereikėtų ir virinti, sveikiau gerti su visais mikroelementais. „Virinti reikia tik tuomet, kai yra mikrobiologinis užterštumas, o to Klaipėdos vandentiekio sistemoje niekada nėra buvę. Gyventojai man paskambinę sako – verdant nusėda daug kalkių, vadinasi ir mano organizme nusėstų tos nuosėdos, bet aš tuomet atsakau, kad jūsų organizmas neužverda ir nuosėdos nenusėda“, – šyptelėjo I.Getautienė. 

Pašnekovė pasakojo išmetusi ir filtrus, kadaise naudotus vandens kokybės pagerinimui. Moteris įsitikinusi, kad filtrai vandenį distiliuoja bei eliminuoja visus naudingus mikroelementus, be to, atsiranda smulkių bakterijų, kurios dauginasi. „Filtrai nereikalingi daugeliu atvejų, jie būtini tik tuomet, kai vandenyje yra per daug kažkokio komponento, pavyzdžiui, iš gręžinio atkeliaujančiame vandenyje per daug geležies, tačiau mieste statyti filtrus nėra jokių priežasčių, nes nėra ką gerinti“, – kalbėjo laboratorijos vedėja.

Abejoja vandens kokybe

Vandens filtrais prekiaujančios bendrovės „Aquafilter“ direktorius Virginijus Jancevičius galėtų valandų valandas pasakoti apie vandenį. Daug šia tema besidomintis vyras, remdamasis moksline medžiaga, teigė, kad vandenyje yra apie 40 tūkstančių toksinų, testai sukurti vos šimtui jų, o kontroliuojama tik apie dešimt.

„Nesakau, kad Klaipėdos vandenyje yra 40 tūkst. tokių medžiagų, bet, kad yra bent 10 tūkst., nesuklysiu pasakęs. Lietuvoje teigiama, kad vanduo atitinka Europos Sąjungos numatytus standartus. Turiu kolegą, gyvenusį Vokietijoje, nagrinėjome šios šalies vandens normas – tai kas ten apskritai draudžiama, pas mus turi normas. Lietuva pagal vandens kokybę yra 54 vietoje pasaulyje“, – pasakojo V.Jancevičius.

Daugelis mokslininkų sako, kad pirktinis vanduo yra tolygus bėgančiam iš čiaupo, - sakė V.Jancevičius.
Pasak jo, ar valyti centralizuotai tiekiamą vandenį, gali nuspręsti tik pats žmogus. Vadovo manymu, valyti visą nėra tikslo, juk maistui naudojami tik keli procentai vandens, visa kita atitenka namų ūkiui – skalbimui, valymui ir kitiems poreikiams. V.Jancevičius pasakojo, kad jo bendrovės įrengti filtrai išvalo vandenį, specialūs mineralizatoriai jį prisodrina naudingomis medžiagomis, atstato ph ir toks vanduo neprilygsta nei bėgančiam iš čiaupo, nei parduodamam buteliukuose.

„Daugelis mokslininkų sako, kad pirktinis vanduo yra tolygus bėgančiam iš čiaupo. Buteliai, į kuriuos vanduo pilstomas, pagaminti iš pigiausio plastiko, turi nuodingų medžiagų, kurios sukelia vėžį ir tik pažiūrėkite, kiek vanduo butelyje galioja – ir metus, ir trejus. Įsipilkite kalnuose tyriausio vandens, užsukite metams ir pažiūrėkite, kas gausis“, – kalbėjo V.Jancevičius. 

Prižiūri kokybę

Bendrovės atstovų teigimu, klaipėdiečiams tiekiamas saugus ir patikimas vanduo.

Uostamiesčio gyventojams tiekiamo vandens kokybę stebi ir Klaipėdos miesto maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasak maisto produktų inspektorės Ritos Vainauskienės, pirmos vandenvietės vanduo, išgaunamas iš gręžinio, tikrinamas kartą per metus, o trečioje vandenvietėje išgaunamas kitu būdu, tad patikra atliekama du kartus. Pasak jos, abiejų vandenviečių vanduo yra saugus. „Dėl vandens Klaipėdos mieste nėra užregistruota jokių ligų protrūkių“, – sakė ji.

R.Vainauskienė taip pat antrino pašnekovams dėl vandens buteliuose. Pasak jos, tai labiau psichologinis įsitikinimas, kad toks vanduo kokybiškesnis.

Tačiau moteris teigė, kad gyventojams nederėtų pamiršti, jog vandens iš čiaupo kokybė priklauso ir nuo jų pačių. „Senamiestyje, kituose senuose rajonuose vamzdynai yra seni, geležiniai, vanduo atkeliauja su visomis priemaišomis. Vamzdynais turi rūpintis patys gyventojai. Kartais sulaukiame skundų dėl vandens kvapo, spalvos, tačiau paaiškėja, kad name vyksta remontas, vanduo buvo užsuktas, tad stovėjo vamzdžiuose. Tiesiog reikėtų jį keletui minučių paleisti ir palūkėti, kol nubėgs“, – patarė R.Vainauskienė.

Skundų negausu

Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba skundų dėl vandens kokybės sulaukia gana ne daug. 2008 metais jų nebūta išvis, 2009 – keturi, o šiemet gautas vienas. Neseniai vienas gyventojas sumanė užšaldyti vandens butelį šaldiklyje, o jį atšildžius pasirodė nuosėdų. Anot specialistų, vanduo iš čiaupo nėra distiliuotas, jame yra mikroelementų.

Pastaraisiais metais dėl vandens buteliuose buvo gauta vos pora skundų. Pirkėjai vandenyje pamatė plaukiojančias nuosėdas, dumblius. Tokiais atvejais vykstama į prekybos vietą apžiūrėti kitos produkcijos ir iškart kreipiamasi į gamintoją.