Iš vestuvininkų vaikai laukia ne tik saldainių

Priežastys, stumiančios vaiką į gatvę prašinėti pinigų, anot specialistų – įvairios, tačiau dažniausiai vaikai susivilioja lengvu uždarbiu, o ilgainiui toks būdas užsidirbti tampa liguistu įpročiu.

Neseniai „15min“ žurnalistėms teko stebėti lyg ir nekaltą žaidimą prie Klaipėdos civilinės metrikacijos rūmų – keletas vaikų šeštadienį būriavosi prie durų, laukdami išeinančių jaunavedžių su vestuvinėmis gėrybėmis. Tačiau nugirstas pokalbis privertė suabejoti, kiek šis saldainių laukimas yra tik vaikų pramoga ir ar iš tiesų prašinėtojai tikisi tik saldėsių. Vienas iš berniukų, kišenėje žvangindamas monetas, šaukė kitam: „Tu man dar du litus skolingas nuo praėjusio karto, tai tu ir stovėk“. Iš santuokų rūmų išėjusi darbuotoja ėmė vaikus gražiuoju prašyti išeiti ir netrukdyti jaunavedžių šventės. Vaikai atsikalbinėjo, tad moteriai teko piktai juos sudrausminti. Nuo laiptų jai teko varyti ir vieną neblaivų vyrą bei išmaldos prašinėjusį elgesio sutrikimų turintį vaikiną.

„Vaikai tokiu būdu pradeda uždarbiauti lyg žaisdami: iš pradžių prašo saldainių, vėliau pinigų, kol tai tampa yda, įpročiu ir tęsiasi net žmogui suaugus“, – sakė Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistas Saulius Liekis.

Dešimt metų socialiniu darbuotoju dirbantis vyras, projekto „Pagalba yra, kreipkis...“ koordinatorius-savanoris, neseniai organizavo akciją, raginančią neduoti išmaldos elgetaujantiems. Pasak jo, duodami išmaldą, praeiviai tiek vaikus, tiek suaugusiuosius skatina ir toliau verstis tokiu būdu, neieškant kvalifikuotos pagalbos.

Nenori būti prievaizdais

Klaipėdos savivaldybės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė, kalbėdama apie  saldainių ar pinigų prie santuokų rūmų prašinėjančius vaikus, to nevadino didele problema. Pasak jos, vaikai neprašinėja nuolatos: vieną šeštadienį nėra nei vieno, kitą – jau nemenkas būrelis. Dažniausiai vaikai elgiasi pakankamai kultūringai, tačiau pasitaiko, kad ir patriukšmauja. G.Misevičienė prisiminė, kad kartą vienas iš smalsių vaikų įkišo nosį ir į metrikacijos salę, tuokiant porą, tačiau tai esą – pavienis atvejis.

Metrikacijos skyriaus vedėja papasakojo, kad prieš keletą metų kartu su skyriaus darbuotojomis jaunavedžių yra prašiusios jaunavedžių pagalvoti, ar verta duoti vaikams pinigų ar saldainių. Jos siūlė pamąstyti, kad gal verta bent jau duoti ne prie pat durų, gal kiek mažiau, o gal ir išvis neduoti. „Anuomet kai kurie jaunavedžiai replikavo, kad tai yra vestuvės ir jų teisė pasirinkti, ar nori vaikus pavaišinti“, – prisiminė G.Misevičienė.

Moteris teigė pastebinti, kad pastaruoju metu sumažėjo suaugusiųjų, kurie buvo itin pamėgę santuokų rūmų prieigas. Metrikacijos skyriaus darbuotojams tekdavo patiems prašyti, kad tokie asmenys pasišalintų ir negadintų šventės. Prašyta ir policijos pagalbos, tačiau, pasak G.Misevičienės, ir pareigūnai juos gali tik gražiuoju sudrausminti. „Jei jie nepažeidinėja viešosios tvarkos, nėra argumentų, kaip juos išprašyti. Juk nepradėsime mes kaip prievaizdai jų vaikyti“, – sakė daugybę metų santuokas registruojanti moteris.

Vietoj išmaldos – pagalbos ranka

Tai, jog vaikai ar suaugusieji gatvėje prašo išmaldos, nereiškia, jog jie būtinai kenčia nepriteklių. Pasak S.Liekio net jei priežastis – skurdas, geriau jau į delną prašančiajam įdėti duonos gabalą, nei kelis centus. „Mūsų kraštas krikščioniškas, tad ragindami žmones neduoti išmaldos elgetaujantiems tarsi atimame tą krikščionišką galimybę padėti kitam žmogui. Tai labai subtilu“, – apie dviprasmišką situaciją kalbėjo socialinis darbuotojas.

Viešojoje įstaigoje „Pridėtinės vertės mokėtojai“ savanoriu dirbantis S.Liekis, akcijos „Pagalba yra, kreipkis...“ metu gatvėje dalinęs lankstinukus, kuriuose buvo socialinių tarnybų kontaktai, teigė, jog svarbiausia žmones informuoti, kur jie gali sulaukti paramos ir pagalvos. „Prašančius išmaldos reikia remti tikslingai, o ne šiaip įberti centų. Socialinės įstaigos irgi gali suteikti socialinių paslaugų. Kuo daugiau informacijos žmonės turės, tuo labiau jie galės padėti ir patars prašantiems. Žmonės turi žinoti, kur, pavyzdžiui, yra vaikų teisių apsaugos tarnyba ir galėtų jiems pranešti apie elgetaujantį vaiką“, – kalbėjo specialistas.

Elgetavimas byloja apie gilesnes problemas

Daugiausia su neįgaliais suaugusiaisiais dirbantis S.Liekis mano, kad didžiausia problema – laiku nepastebėtas pakitęs vaiko elgesys, kuris vėliau, jau tapus suaugusiu, nesikeičia, tampa yda. Anot jo, nemažai išmaldos prašančių žmonių turi fizinę ar protinę negalią, be to, kenčia nuo alkoholizmo. Protinę negalią turintis vaikas, pradėjęs gatvėje prašinėti pinigų, suaugęs nebemoka gyventi kitaip.

„Savo laiku niekas jiems nepadėjo susitvarkyti gyvenimo, tad jie savaip adaptavosi. Dabar tokių išmaldos prašančių žmonių elgseną pakeisti sunku, tai tapę gyvenimo būdu. Su vaikais, kurie ima prašinėti išmaldos, turėtų užsiimti tėvai, psichologai, socialiniai pedagogai“, – mano S.Liekis. Neretai nutinka taip, kad vaikas pasiduoda vyresnių draugų įtakai, jų yra verčiamas kaulyti pinigų. Retesnis atvejis, kai elgetauti į gatves stumia tėvai. „Esame girdėję apie atvejį, kad motina vertė mergaitę groti gatvėje ir rinkti pinigus. Vėliau jai buvo apribotos motinystės teisės. Paauglius taip elgtis verčia draugai, jais naudojasi. Vaikas nei iš šio, nei iš to nepradeda prašinėti pinigų. Dažniausiai problemos slypi ir šeimoje“, – sakė S.Liekis.

Nusikalsta ir gerų šeimų vaikai

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėjos Virginijos Kazakauskienės, vaikai dažniau yra linkę netinkamai elgtis tada, kai yra rimtų problemų šeimoje.  „Dažni atvejai, kai nusižengia vaikai iš tvarkingų šeimų. Bet yra ir tokių atvejų, kai tėvai nebesusitvarko su vaiku, nuleidžia rankas ir prašo socialinių tarnybų pagalbos. Tokia situacija man atrodo beviltiškiausia – kai tėvai prarandam ryšį su savo vaiku“, – sakė specialistė. Pasak jos, Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriuje dirba prevencinio darbo koordinavimo grupė, kurios svarstomas vaikas pajunta atsakomybę už savo veiksmus.