Kasos aparatas – vis dar sprangi naujovė

Klaipėdos turgavietėse pastarosiomis savaitėmis tvyro niūrios nuotaikos. Po praėjusį trečiadienį priimto vyriausybės sprendimo įvesti elektroninę apskaitą turgavietėse, prekeiviai teigia, jog čia sumažės ne tik klientų, bet ir pačių prekybininkų. Tokioms prognozėms pagrįsti jie randa begalę argumentų. „Mes ir taip mokame įvairius mokesčius, vitrinos nuoma per mėnesį kainuoja 1000 litų, o kur dar verslo liudijimo metinis mokestis. Bus didelių problemų dėl buhalterijos ir ne tik dėl jos. Patys ir mėsą pjaustysim, ir sversim, ir dar čekį mušime. Daugybė prekiautojų dėl to pasitrauks“, – aiškino Naujajame turguje šviežia mėsa prekiaujanti Birutė Onusauskienė.

„Prekybininkai, be abejo, nukentės, bet pirkėjui bus dar didesnis nuostolis: išaugs ir kaina, ir laiko daugiau užtruks“, – nusivylusi sprendimu antrino kita prekeivė. Tarp turguje kalbintų žmonių vyravo nuomonė, jog toks vyriausybės sprendimas yra susidorojimas su smulkiuoju verslu, kuris Klaipėdoje yra varomoji jėga. Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos (KADA) duomenimis, čia iš visų Klaipėdos verslininkų smulkiuoju verslu užsiima daugiau nei 80 proc. Nuolat su verslo liudijimais dirba apie 3 tūkst. žmonių, dauguma iš jų – turgavietėse.

Pasisakantys už kasos aparatų turgavietėse būtinybę teigia, jog pagrindiniai tikslai, kurių siekiama šia naujove – kontrabandos pažabojimas bei maisto saugos užtikrinimas. Skaičiuojama, kad kasos aparatų įvedimas prekiaujantiems turguose maisto produktais biudžetą papildys 100 mln. litų. Manoma, kad apytikriai tokia suma šiuo metu yra neapskaitoma šioje prekybos srityje. Tačiau Klaipėdos turgaviečių administratoriai bei prekiautojai tikino, kad jokios kontrabandos nėra ir negali būti, nes ir dabar vyksta griežta prekiautojų bei jų produkcijos kontrolė.

„Maisto produktų, o ypač mėsos apskaita Lietuvoje yra viena iš griežčiausių lyginant su kitomis valstybėmis. Niekas negali būti parduodama be dokumentų. Apie kokią šešėlinę ekonomiką galima kalbėti, kai visi skaičiai yra žinomi“, – turgaus prekybininkų poziciją palaikė KADA vadovas Aras Mileška. Vienintelę naudą, pasak jo, pajus kasos aparatų prekeiviai ir stambieji prekybininkai. „Tai tikrai nėra politikų išmastytas verslo planas, o didžiųjų prekybos centrų spaudimas. Cigaretėmis prekiaujama naudojant kasos aparatus, bet kodėl tebėra tokie didžiuliai rūkalų kontrabandos mastai?“ – retoriškai klausė savivaldybės įmonės „Senasis turgus“ direktorė Ramutė Kubilienė.

Bijo sudėtingos apskaitos ir atsakomybės

Finansų ministerija žada, jog parengs supaprastintą gyventojų, kurie naudosis kasos aparatais, pajamų ir išlaidų apskaitos tvarką – jiems nebereikės ranka pildyti pajamų ir išlaidų žurnalų, o pakaks tik kasos aparato išspausdintos dienos ataskaitos. Deja, prekiautojų tokie pažadai neįtikina. „O kas turi atsispindėti toje kasos juostoje? Juk ten rašomi visi rekvizitai. Kasos aparatas yra, liaudiškai tariant, „prisiūtas“ prie to žmogaus, kuris jį įregistruoja ir taip apskaitomos jo pajamos“, – būsimosios tvarkos niuansų teigė nesuprantanti Senojo turgaus vadovė R.Kubilienė.

Tokią pat poziciją dėstė ir bendrovės „Naujasis turgus“ direktorius Liudas Butautas: „Kaip reikės dirbti su tais kasos aparatais? Juk jei jau toks aparatas yra, jis turi būti registruotas, privaloma ir kasos knyga. Be to, kur turguje tą aparatą pastatyti? Prekystaliai apkrauti mėsa, vaisiais, daržovėm, stovi svarstyklės.“

Tačiau praėjusią savaitę savo poziciją dėl šios naujovės išsakiusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė tokius nuogąstavimus paneigė tvirtindama, jog kasos aparatas nebūtinai turi būti asmens, įsigijusio verslo liudijimą, esą jį galima naudoti ir nuomos pagrindais. „Tarkime, nuomojantis prekybos vietą, ją galima bus išsinuomoti ir su kasos aparatu, jeigu turgavietes eksploatuojančios įmonės nuspręstų teikti tokią paslaugą ir aprūpinti prekiautojus“, – kalbėjo ministrė.

[[Mes rekomenduotume ministerijos atstovams patiems atsistoti turguje ir parodyti, kaip tuo aparatu dirbti. Sakė R.Kubilienė]]

Tačiau abiejų Klaipėdos turgaviečių vadovai teigė neketinantys prisiimti atsakomybės ir nuomoti prekybos vietų turguose jau su kasos aparatais, kaip siūlo Finansų ministerija. Pasak turgaviečių administracijų vadovų, vyriausybė pradėjo ne nuo to galo, esą pirmiausia turi būti smulkmeniškai paaiškinta, kaip elgtis, o ne brukti kasos aparatus.  Kaip žada misterija, prekeiviai, kurie įsigys kasos aparatus pirmieji ir praneš apie tai Valstybinei mokesčių inspekcijai, galės tikėtis didžiausių kompensacijų. Ilgainiui jos mažės. Jau kiek anksčiau skelbta, kad iš pradžių aparatai bus kompensuojami 100 proc., o vėliau kompensacija mažės iki 80–50 proc. aparatų kainos. Skaičiuojama, kad kasos aparatų įsigijimui kompensuoti gali prireikti apie 2,5 mln. litų.

Išguis labiausiai pažeidžiamus

Daugumos gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą užsiima prekyba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkst. litų per metus. Kaip teigė KADA vadovas A.Mileška, turguje prekiaujantys žmonės tikrai neviršija 100 tūkst. litų pajamų ir taip planuoja savo darbą, kad pajamos iš veiklos neviršytų šios sumos, kadangi didesnė jau būtų apskaitoma mokesčiais. Pasak A.Mileškos, dauguma dirbančių turguose yra tie, kurie negali susirasti samdomo darbo. Taip pat turgavietėse prekiauja nemažai pensinio amžiaus žmonių. Jiems bus sudėtinga ne tik mokytis dirbti kasos aparatu, bet ir vesti apskaitą.

Šią nuomonę palaikė ir Klaipėdos turgaviečių vadovai, kurie teigė, jog kasos aparatų įvedimas iš rinkos privers pasitraukti nemažą būrį prekiautojų. Taip esą nutiks ne vien dėl papildomų išlaidų, kurias patirs prekybininkas (kasos aparato kaina, jo techninė priežiūra, per metus atsieinanti apie 150–200 litų ir pan.), bet ir papildomo darbo, kurį teks atlikti išmušant kasos čekį. „Ši „naujovė“ užkirs kelią bet kokiam naujam prekeiviui ateiti į rinką. Juk yra vienadienių prekeivių. Kur jie turės eiti, gal į Finansų ministeriją kasos aparato prašyti?“ – svarstė R.Kubilienė ir ironiškai pridūrė: „Mes rekomenduotume ministerijos atstovams patiems atsistoti turguje ir parodyti, kaip tuo aparatu dirbti.“

Naujojo turgaus vadovo L.Butauto nuomone, prekybos turguje atsisakę darbingo amžiaus žmonės eis į darbo biržą, o pensinio amžiaus – tiesiog paliks turgų. Naujojo turgaus prekeiviai sakė vasario mėnesį važiuosiantys į piketą sostinėje prie Seimo rūmų ir bandysiantys įtikinti šalies vadovus atšaukti sprendimą. Jau dabar šiai kelionei esą yra užsakyti trys autobusai.