Pajūrio dviračių takai: įrengti, bet neprižiūrimi

„Dviratininkų vis daugėja. Tai patvirtina ir Smiltynės perkėlos 2009 metų statistika: dviratininkų, norinčių persikelti į Kuršių neriją, skaičius per metus išaugo 34 proc. Tačiau problema ta, kad pajūrio dviračių trasų niekas neprižiūri“, – sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas Linas Vainius.

Anot jo, 2006 metais atidaryta ir plačiai išreklamuota Pajūrio dviračių trasa kiekvienais metais pritraukia vis daugiau dviratininkų.
Be šios pajūrio trasos, per pastaruosius 4 metus Lietuvoje neatsirado nė vienos kitos nacionalinės ar regioninės dviračių trasos.
„Turime tarptautinio lygio dviračių maršrutą, bet juo nesirūpiname. Pajūrio dviračių trasa buvo kuriama kaip sudėtinė trasos „EuroVelo 10“ dalis, bet iki šiol ji nėra pažymėta kaip tarptautinė trasa. Sukurta, tačiau menkai prižiūrima, infrastruktūra nyksta. Be šios pajūrio trasos, per pastaruosius 4 metus Lietuvoje neatsirado nė vienos kitos nacionalinės ar regioninės dviračių trasos“, – tvirtino klaipėdietis Saulius Ružinskas, Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas ir „EuroVelo“ projekto koordinatoriaus Lietuvoje.

Anot dviračių entuziastų, trasos perduotos pajūrio savivaldybėms, tačiau nėra prižiūrimos. Daugiausia problemų kelia danga – daug kur yra duobių, nėra ženklinimų, niekas šių takų nevalo. Taip pat trūksta įvairių nuorodų, informacinių lentelių.

Dviratininkų organizacijų iniciatyva Klaipėdoje pirmąkart savaitgalį organizuotas seminaras, į kurį buvo sukviesti atstovai iš visų šalių aplink Baltijos jūrą bei savivaldybių valdininkai. Jie aptarė tarptautinės trasos „EuroVelo 10“, jungiančios šias šalis, kūrimo problemas.

Dviračių turizmo ekspertų nuomone, kokybiškų dviračių trasų poreikis ir konkurencija tarp jų Europoje auga, todėl kiekviena šalis šioje srityje turi stengtis.
 

Dviračių entuziastai žadėjo, kad bandys tartis su savivaldybėmis, kad trasos būtų prižiūrimos.